Ry\u0161kiausi jauni vaisiak\u016bniai, ta\u010diau grybui senstant violetin\u0117 spalva pama\u017eu bl\u0117sta ir tams\u0117ja.<\/p>\n
Ukrainoje grybautojai u\u017efiksavo ne\u012fprast\u0105 radin\u012f \u2013 retai sutinkam\u0105 violetin\u012f voratinklin\u012f gryb\u0105, moksliniu pavadinimu Cortinarius violaceus. Nuotraukos ir \u012fsp\u016bd\u017eiai pasirod\u0117 socialiniuose tinkluose, o pats radinys greitai patrauk\u0117 d\u0117mes\u012f d\u0117l aksomin\u0117s, sodriai violetin\u0117s kepur\u0117l\u0117s ir pana\u0161ios spalvos koto.<\/p>\n
Nors tikslus regionas ne\u012fvardytas, \u0161is grybas aptinkamas pla\u010diame areale Europoje ir kituose \u017eemynuose, ta\u010diau laikomas neda\u017enu. Tok\u012f \u201eretumo\u201c \u012fsp\u016bd\u012f da\u017enai lemia ir tai, kad voratinklini\u0173 genties grybai auga pavieniui ar nedidel\u0117mis grup\u0117mis, o j\u0173 vaisiak\u016bniai ne visada pastebimi tarp saman\u0173 ir mi\u0161ko paklot\u0117s.<\/p>\n
Violetinis voratinklinis grybas paprastai turi 10\u201315 centimetr\u0173 skersmens kepur\u0117l\u0119, o kotas gali siekti iki ma\u017edaug 15 centimetr\u0173 auk\u0161\u010dio. Jauni grybai da\u017eniausiai b\u016bna ry\u0161kesni, o senstant spalva pereina \u012f tamsesnius, rusvai violetinius tonus.<\/p>\n
\u0160i r\u016b\u0161is aptinkama spygliuo\u010di\u0173, lapuo\u010di\u0173 ir mi\u0161riuose mi\u0161kuose, kur su med\u017eiais sudaro mikoriz\u0119. Da\u017eniausiai minima s\u0105saja su pu\u0161imis ir \u0105\u017euolais, o vaisiak\u016bniai \u012fprastai pasirodo vasaros pabaigoje ir ruden\u012f, kai mi\u0161kuose daugiau dr\u0117gm\u0117s.<\/p>\n
Did\u017eiausias klausimas, kylantis pama\u010dius tok\u012f radin\u012f, yra praktinis: ar \u0161\u012f gryb\u0105 galima valgyti. Vie\u0161uose \u0161altiniuose ir skirtinguose \u017einynuose galima rasti nevienod\u0173 vertinim\u0173: vienur jis minimas kaip valgomas, kitur rekomenduojama jo vengti.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 atsargumo prie\u017eastis yra pati Cortinarius gentis. Ji yra labai gausi, o dalis jos r\u016b\u0161i\u0173 gali b\u016bti nuodingos ir tarpusavyje pana\u0161ios, tod\u0117l patikimai identifikuoti grybus be patirties ir speciali\u0173 \u017eini\u0173 sud\u0117tinga.<\/p>\n
\u201eNet jei kai kurie \u0161altiniai \u0161i\u0105 r\u016b\u0161\u012f nurodo kaip valgom\u0105, praktikoje svarbiausia yra patikimas atpa\u017einimas, nes voratinklini\u0173 gentyje yra ir pavojing\u0173 r\u016b\u0161i\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia mikologai, kalb\u0117dami apie pana\u0161ius atvejus.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties specialistai da\u017eniausiai pataria: jei kyla bent menkiausia abejon\u0117 d\u0117l r\u016b\u0161ies, tokio grybo neragauti. Ypa\u010d atsargiai vertinami ry\u0161kiaspalviai radiniai, nes spalva ne visada yra patikimas \u201esaugumo\u201c po\u017eymis.<\/p>\n
Violetin\u0117 spalva n\u0117ra dirbtin\u0117 ar atsitiktin\u0117: j\u0105 lemia nat\u016bral\u016bs pigmentai, kuri\u0173 sud\u0117tis gali b\u016bti susijusi su metal\u0173 junginiais. B\u016btent d\u0117l to jauni vaisiak\u016bniai atrodo ypa\u010d \u012fsp\u016bdingai, o senstant pigmentacija da\u017enai silpn\u0117ja.<\/p>\n
Gamtos myl\u0117tojams \u0161is grybas vertingas pirmiausia kaip retas ir i\u0161skirtinai gra\u017eus mi\u0161ko indikatorius. Toki\u0173 sodriai violetini\u0173 gryb\u0173, kuri\u0173 spalva matoma ir kepur\u0117l\u0117je, ir kotelyje, ir lak\u0161teliuose, gamtoje n\u0117ra daug, tod\u0117l kiekvienas radinys tampa ma\u017ey\u010diu \u012fvykiu.<\/p>\n
Jei tok\u012f gryb\u0105 aptikote patys, saugiausia i\u0161eitis yra j\u012f nufotografuoti, pa\u017eym\u0117ti radimo viet\u0105 ir, jei \u012fmanoma, pasitarti su patyrusiais gryb\u0173 \u017einovais ar mikologais. Tai leid\u017eia prisid\u0117ti prie r\u016b\u0161ies steb\u0117senos ir kartu i\u0161vengti rizikos sveikatai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ukrainos mi\u0161kuose pasteb\u0117tas retas violetinis voratinklinis grybas: ai\u0161kinam\u0117s, kur jis auga, kaip atpa\u017einti ir kod\u0117l geriau neragauti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[39921,101,347,7398,13984,5116,39922],"miestas":[],"class_list":["post-51640","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-cortinarius-violaceus","tag-ekologija","tag-grybai","tag-grybavimas","tag-mikologija","tag-miskai","tag-voratinkliniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51640","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51640"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51640\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51640"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51640"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51640"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51640"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}