Galapag\u0173 sal\u0173 Espanjolos mil\u017eini\u0161k\u0173j\u0173 v\u0117\u017eli\u0173 istorija ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117 pasmerkta: XX am\u017eiaus viduryje laukin\u0117je gamtoje buvo \u017einomos tik 14 \u0161ios r\u016b\u0161ies v\u0117\u017eli\u0173. Tai buvo kritin\u0117 riba, kai net ir sustabd\u017eius gr\u0117smes r\u016b\u0161iai pavoj\u0173 kelia ma\u017eas individ\u0173 skai\u010dius, l\u0117tas dauginimasis ir ribota genetin\u0117 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n
R\u016b\u0161ies gelb\u0117jimo l\u016b\u017eis siejamas su patino, v\u0117liau praminto Diego, atradimu. V\u0117\u017elys de\u0161imtme\u010dius gyveno San Diego zoologijos sode, o tik v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad jis priklauso vienai re\u010diausi\u0173 Galapag\u0173 v\u0117\u017eli\u0173 linij\u0173 ir gali tapti svarbia veisimo programos dalimi.<\/p>\n
1960-aisiais mokslininkams Espanjoloje aptikus 12 pateli\u0173 ir 2 patinus, gyv\u016bnai buvo perkelti \u012f veisimo centr\u0105 Santa Kruso saloje. Tuo pat metu prad\u0117ta paie\u0161ka, siekiant rasti daugiau patin\u0173 ir taip padidinti galimybes atkurti populiacij\u0105, o svarbiausia \u2013 pagerinti genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s perspektyvas.<\/p>\n
Diego \u012f Galapagus buvo gr\u0105\u017eintas 1977 metais ir \u012ftrauktas \u012f veisimo program\u0105. Specialist\u0173 vertinimu, jis tapo ma\u017edaug 40 proc. palikuoni\u0173 t\u0117vu, o tai rodo, kad vienas reprodukci\u0161kai s\u0117kmingas patinas gali tur\u0117ti neproporcingai didel\u0119 \u012ftak\u0105 populiacijos atk\u016brimui.<\/p>\n
Vis d\u0117lto v\u0117lesni genetiniai tyrimai parod\u0117, kad atsigavimo istorija nebuvo vieno \u201eherojaus\u201c pasakojimas. Mokslininkai nustat\u0117, kad ir kiti patinai, \u012fskaitant tyrimuose identifikuot\u0105 E5, reik\u0161mingai prisid\u0117jo prie palikuoni\u0173 skai\u010diaus, o skirting\u0173 patin\u0173 ind\u0117lis \u012f veisim\u0105si smarkiai skyr\u0117si.<\/p>\n
Veisimo rezultatai ilgainiui tapo ap\u010diuopiami: iki 2002 met\u0173 pradiniai 15 veisimo programos v\u0117\u017eli\u0173 dav\u0117 apie 1 200 jaunikli\u0173. Dalis j\u0173 buvo palaipsniui gr\u0105\u017einama \u012f Espanjol\u0105, o v\u0117liau \u012f gimt\u0105j\u0105 sal\u0105 sugr\u0105\u017eint\u0173 v\u0117\u017eli\u0173 skai\u010dius priart\u0117jo prie 1 900.<\/p>\n
Ypa\u010d svarbus \u017eenklas buvo tai, kad v\u0117\u017eliai prad\u0117jo daugintis nat\u016braliomis s\u0105lygomis ir be tiesiogin\u0117s \u017emogaus pagalbos. Pirmieji tokio savaranki\u0161ko atsik\u016brimo \u012frodymai fiksuoti dar 1980-aisiais, o v\u0117liau rasta lizd\u0173 ir patvirtinta, kad jaunikliai i\u0161sirita jau laukin\u0117je gamtoje.<\/p>\n
Iki 2020 met\u0173 laukin\u0117 populiacija buvo vertinama ma\u017edaug 2 300 individ\u0173. Tai vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kaip ilgalaik\u0117, moksli\u0161kai pri\u017ei\u016brima veisimo ir gr\u0105\u017einimo \u012f gamt\u0105 programa gali atkurti r\u016b\u0161\u012f net ir tada, kai pradinis individ\u0173 skai\u010dius beveik nepalieka erdv\u0117s klaidoms.<\/p>\n
Prie s\u0117km\u0117s prisid\u0117jo ir buveini\u0173 atk\u016brimas: Espanjoloje buvo pa\u0161alintos invazin\u0117s o\u017ekos, kurios naikino augmenij\u0105 ir blogino v\u0117\u017eliams b\u016btinas s\u0105lygas. Kai maisto baz\u0117 ir augalija atsistat\u0117, salos ekosistema v\u0117l tapo tinkama ilgalaikiam v\u0117\u017eli\u0173 i\u0161likimui.<\/p>\n
2020 metais veisimo programa buvo u\u017ebaigta, o Diego kartu su kitais populiacijos \u201epradininkais\u201c po karantino sugr\u0105\u017eintas \u012f Espanjol\u0105. Tuo metu jam buvo daugiau nei 100 met\u0173, o steb\u0117senai v\u0117\u017eliai buvo pa\u017eenklinti ir sekami, kad mokslininkai gal\u0117t\u0173 vertinti, ar populiacija i\u0161lieka stabili ir toliau s\u0117kmingai dauginasi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kai Espanjolos v\u0117\u017eli\u0173 liko tik 14, r\u016b\u0161is atrod\u0117 pasmerkta, ta\u010diau veisimo programa ir patinas Diego pad\u0117jo populiacijai atsigauti iki 2 300.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,39924,19118,2597,39923,39925,39926],"miestas":[],"class_list":["post-51641","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-espanjola","tag-galapagu-salos","tag-gamtosauga","tag-milziniskieji-vezliai","tag-rusiu-atkurimas","tag-san-diego-zoologijos-sodas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51641","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51641"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51641\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51641"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51641"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51641"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51641"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}