Mokslininkai sieja Sibiro trap\u0173 i\u0161siver\u017eimus, vandenyn\u0173 \u0161ilt\u0117jim\u0105 ir deguonies stygi\u0173 su did\u017eiausiu masiniu i\u0161mirimu \u017dem\u0117s istorijoje.<\/p>\n
Ma\u017edaug prie\u0161 252 mln met\u0173, per Permo ir Triaso rib\u0105, \u017dem\u0117 patyr\u0117 did\u017eiausi\u0105 masin\u012f i\u0161mirim\u0105: i\u0161nyko did\u017eioji dalis j\u016brini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir smarkiai nuskurdo sausumos ekosistemos. Viena pagrindini\u0173 \u012ftariam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 itin didelio masto vulkanizmas dabartinio Sibiro teritorijoje, vadinamas Sibiro trapais.<\/p>\n
\u0160ie i\u0161siver\u017eimai \u012f atmosfer\u0105 i\u0161met\u0117 didelius \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kiekius, o tai paskatino ilgalaik\u012f klimato \u0161ilt\u0117jim\u0105. Kartu su temperat\u016bros \u0161uoliu vandenynuose \u0117m\u0117 vykti rei\u0161kinys, kuris \u0161iandien kelia vis daugiau nerimo ir klimato mokslininkams \u2013 deoksigenacija, kai vandenyje ma\u017e\u0117ja i\u0161tirpusio deguonies.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161ilt\u0117jimas tapo mirtinas<\/p>\n
Naujesni tyrimai rodo, kad vien temperat\u016bros kilimas nepaai\u0161kina, kod\u0117l dalis j\u016br\u0173 organizm\u0173 nukent\u0117jo labiau nei kiti. Paai\u0161kinimas slypi fiziologijoje: \u0161ylant vandeniui, jame nat\u016braliai telpa ma\u017eiau i\u0161tirpusio deguonies, o tuo pa\u010diu gyv\u016bn\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaita spart\u0117ja ir jiems reikia daugiau deguonies.<\/p>\n
Susidaro dvigubas sm\u016bgis: aplinka pasi\u016blo ma\u017eiau deguonies, bet organizmui jo prireikia daugiau. Kai poreikis vir\u0161ija kv\u0117pavimo sistemos galimybes, net anks\u010diau tinkama buvein\u0117 gali tapti nebegyvenama.<\/p>\n
Modeliuojant v\u0117lyvojo permo s\u0105lygas, mokslininkai lygino skirting\u0173 j\u016brini\u0173 gyv\u016bn\u0173 grupi\u0173 jautrum\u0105 deguonies tr\u016bkumui ir \u0161ilumai. Tokie skai\u010diavimai pad\u0117jo paai\u0161kinti, kod\u0117l vienos grup\u0117s patyr\u0117 katastrofi\u0161kus nuostolius, o kitos, pavyzd\u017eiui, dalis moliusk\u0173, i\u0161gyveno santykinai geriau.<\/p>\n
Sibiro trapai ir grandinin\u0117 reakcija<\/p>\n
Sibiro trap\u0173 vulkanizmas buvo ne vienas trumpas \u012fvykis, o ilgai trukusi epizod\u0173 seka, pakeitusi planetos chemij\u0105 ir klimat\u0105. Be tiesiogini\u0173 vulkanini\u0173 i\u0161metim\u0173, svarbi gal\u0117jo b\u016bti ir grandinin\u0117 reakcija: \u012fkaitintos uolienos bei organini\u0173 med\u017eiag\u0173 sankaupos gal\u0117jo papildomai i\u0161skirti \u0161iltnamio dujas.<\/p>\n
Vandenynuose \u0161ilt\u0117jimas stiprina vandens sluoksniavim\u0105si, tod\u0117l deguoniui sunkiau pasiekti gilesnius sluoksnius. Tokiose s\u0105lygose ima pl\u0117stis ma\u017eo deguonies zonos, o tai ypa\u010d pavojinga r\u016b\u0161ims, kurios negali greitai migruoti ar prisitaikyti.<\/p>\n
Fosilij\u0173 duomenys rodo, kad i\u0161mirimas buvo selektyvus: labiau nyko tie organizmai, kuri\u0173 gyvenamoji erdv\u0117 labiausiai susitrauk\u0117 d\u0117l deguonies tr\u016bkumo. Tokia i\u0161vada stiprina mint\u012f, kad b\u016btent deoksigenacija buvo vienas kertini\u0173 mechanizm\u0173, paai\u0161kinan\u010di\u0173 katastrofos mast\u0105.<\/p>\n
K\u0105 tai sako apie dabart\u012f?<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tiesiogiai lyginti v\u0117lyv\u0105j\u012f perm\u0105 ir \u0161i\u0173 dien\u0173 klimato poky\u010dius reikia atsargiai. Vis d\u0117lto pats mechanizmas aktualus: \u0161ylantis vandenynas link\u0119s prarasti deguon\u012f, o tai kei\u010dia j\u016br\u0173 ekosistemas, migruoja r\u016b\u0161ys, did\u0117ja stresas \u017euvims ir bestuburiams.<\/p>\n
Tarptautiniai klimato vertinimai nurodo, kad per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius vandenyn\u0173 vir\u0161utiniuose sluoksniuose fiksuojamas deguonies ma\u017e\u0117jimas, o pakrant\u0117se problem\u0105 da\u017enai paa\u0161trina maistmed\u017eiagi\u0173 tar\u0161a, sukelianti \u201e\u017eyd\u0117jimus\u201c ir vadinam\u0105sias negyvas zonas. Mokslinink\u0173 \u017einut\u0117 ai\u0161ki: kuo \u0161iltesnis vanduo, tuo ma\u017eiau jame deguonies ir tuo siauresn\u0117s saugios ribos daugeliui j\u016br\u0173 organizm\u0173.<\/p>\n
Permo laikotarpio pabaigos pamoka \u2013 ne apie nei\u0161vengiam\u0105 pasikartojim\u0105, o apie rizikos logik\u0105. Kai klimato sistema pastumiama u\u017e tam tikr\u0173 rib\u0173, pasekm\u0117s gali tapti neprognozuojamos, o ekosistem\u0173 atsigavimas u\u017etrukti milijonus met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas sieja Sibiro trap\u0173 i\u0161siver\u017eimus su vandenyn\u0173 \u0161ilt\u0117jimu ir deguonies kritimu, paai\u0161kindamas, kod\u0117l prie\u0161 252 mln met\u0173 vyko masinis i\u0161mirimas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,673,39930,1529,39929,39931,39932],"miestas":[],"class_list":["post-51645","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-klimato-kaita","tag-masinis-ismirimas","tag-paleontologija","tag-permo-ir-triaso-riba","tag-sibiro-trapai","tag-vandenynu-deoksigenacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51645","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51645"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51645\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51645"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51645"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51645"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51645"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}