Ta\u0161kente surengtame Tarptautiniame \u017einiasklaidos forume diskutuota, kaip \u017einios ir atsakingas pasakojimas gali ma\u017einti stereotipus apie islam\u0105. Rengin\u012f organizavo Uzbekistano Islamo civilizacijos centras, o \u012f j\u012f atvyko beveik 300 dalyvi\u0173 i\u0161 ma\u017edaug 50 \u0161ali\u0173.<\/p>\n
\u012e vien\u0105 erdv\u0119 susirinko \u017eurnalistai, mokslininkai, leid\u0117jai, kino k\u016br\u0117jai ir technologij\u0173 specialistai. Jie aptar\u0117, kaip islami\u0161k\u0173 visuomeni\u0173 istorija vaizduojama \u017einiasklaidoje ir kaip senieji \u0161altiniai gali tapti suprantami naujoms auditorijoms.<\/p>\n
Centro vadovas Firdavsas Abduchal\u00edkovas akcentavo, kad klaidingas nuostatas veiksmingiausia taisyti ne konfrontacija, o paai\u0161kinimu ir \u012frodymais. Jo teigimu, vie\u0161ojoje erdv\u0117je svarbiausia remtis tyrimais ir faktais, o ne emocijomis.<\/p>\n
\u201e\u017diniasklaidoje tur\u0117tume kalb\u0117ti ne tam, kad gin\u010dytum\u0117s, o tam, kad paai\u0161kintume\u201c, \u2013 sak\u0117 Firdavsas Abduchal\u00edkovas.<\/p>\n
Diskusijose pabr\u0117\u017eta, kad islamo istorijos ir kult\u016bros paveldas da\u017enai pristatomas fragmenti\u0161kai, o tai palieka vietos supaprastinimams. Forumo dalyviai ragino daugiau d\u0117mesio skirti mokslo, filosofijos, in\u017einerijos ir medicinos tradicijoms, kurios formavo platesn\u0119 pasaulio civilizacij\u0173 raid\u0105.<\/p>\n
Turkijos leidyklos \u201eMega Bas\u0131m\u201c vadovas Hasanasb\u0117jus Kondu akcentavo, kad atsakomyb\u0117 d\u0117l i\u0161kraipyt\u0173 \u012fvaizd\u017ei\u0173 tenka ne vien Vakarams. Jo teigimu, svarbu kriti\u0161kai \u012fvertinti ir tai, kaip islam\u0105 pristato patys musulmonai, kokius pasakojimus jie kuria ir kokius pavyzd\u017eius i\u0161kelia.<\/p>\n
\u201eIslamas neretai neteisingai suprantamas ir vaizduojamas ty\u010dia ar nety\u010dia, ir \u012f \u0161\u012f rat\u0105 \u012ftraukiu pa\u010dius musulmonus\u201c, \u2013 sak\u0117 Hasanasb\u0117jus Kondu.<\/p>\n
Kalb\u0117ta ir apie tai, kaip \u017einiasklaida vaizduoja pat\u012f Uzbekistan\u0105 bei region\u0105, kuris ilg\u0105 laik\u0105 europin\u0117je darbotvark\u0117je buvo matomas retai. Uzbekistano prezidento spaudos sekretorius \u0160erzodas Asadovas teig\u0117, kad u\u017esienio \u017eurnalistai kvie\u010diami ne kurti pagra\u017eint\u0105 \u012fvaizd\u012f, o atvykti, bendrauti su \u017emon\u0117mis ir daryti savas i\u0161vadas.<\/p>\n
\u201eKvie\u010diame pamatyti savo akimis, kalb\u0117tis su \u017emon\u0117mis, klausti ir patiems susidaryti nuomon\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 \u0160erzodas Asadovas.<\/p>\n
Toje pa\u010dioje kalboje jis i\u0161skyr\u0117 ir dirbtinio intelekto \u012ftak\u0105 \u017eurnalistikai. Anot jo, DI gali i\u0161pl\u0117sti reporteri\u0173 galimybes, ta\u010diau nepakei\u010dia esmini\u0173 profesijos atram\u0173: tiesos paie\u0161kos, ne\u0161ali\u0161kumo, s\u0105\u017ein\u0117s ir visuomen\u0117s interes\u0173.<\/p>\n
\u201eEuronews\u201c vadovas Clausas Strunzas diskusij\u0105 susiejo su platesniu Europos po\u017ei\u016brio poky\u010diu \u012f Centrin\u0119 Azij\u0105. Jis primin\u0117, kad anks\u010diau regionas da\u017enai i\u0161kildavo tik nelaimi\u0173 kontekste arba romantizuotuose pasakojimuose apie \u0160ilko keli\u0105, o toks \u017evilgsnis, pasak jo, buvo aroganti\u0161kas ir trumparegi\u0161kas.<\/p>\n
\u201eTai buvo aroganti\u0161ka ir akla\u201c, \u2013 sak\u0117 Clausas Strunzas.<\/p>\n
Forume priminta, kad pastaraisiais metais ry\u0161iai tarp Europos S\u0105jungos ir Centrin\u0117s Azijos stipr\u0117jo, o bendradarbiavimas apima politik\u0105, ekonomik\u0105 ir saugum\u0105. Strunzas pabr\u0117\u017e\u0117, kad didesnis d\u0117mesys regionui turi remtis nepriklausoma \u017eurnalistika ir darbu vietoje, kad auditorijos gaut\u0173 pakankamai informacijos savoms i\u0161vadoms.<\/p>\n
\u201eMes nesame \u010dia tam, kad juos mokytume. Mes esame \u010dia tam, kad informuotume\u201c, \u2013 sak\u0117 Clausas Strunzas.<\/p>\n
Istorin\u012f kontekst\u0105 papild\u0117 ital\u0173 tyr\u0117jas Mario Taddei, pristat\u0119s id\u0117j\u0105 apie \u017eini\u0173 sklaid\u0105 per vadinam\u0105j\u012f \u017dini\u0173 \u0160ilko keli\u0105. Pasak jo, mokslin\u0117s id\u0117jos ir technologiniai sprendimai \u0161imtme\u010diais keliavo i\u0161 Kinijos per Artimuosius Rytus \u012f Renesanso Europ\u0105, tod\u0117l mokslo istorij\u0105 svarbu pasakoti kaip tarpusavio main\u0173, o ne vienos civilizacijos triumfo istorij\u0105.<\/p>\n
\u201eMes tikime, kad visk\u0105 i\u0161radome patys, bet tai netiesa\u201c, \u2013 sak\u0117 Mario Taddei.<\/p>\n
Leid\u0117ja Charlotte Kramer primin\u0117 ir diplomatin\u0117s istorijos gij\u0105: 1404 metais \u012f Samarkand\u0105 atvyk\u0119s Kastilijos pasiuntinys Ruy Gonz\u00e1lezas de Clavijo paliko i\u0161sam\u0173 kelion\u0117s apra\u0161\u0105, kuris \u0161iandien tampa leidybini\u0173 projekt\u0173 pagrindu. Forumo dalyviai sutar\u0117, kad tokie \u0161altiniai gali tapti patraukl\u016bs ir dabartinei auditorijai, jei pateikiami \u0161iuolaikiniais formatais.<\/p>\n
Renginyje pristatyti dokumentikos, leidybos ir skaitmeniniai projektai, \u012fskaitant \u012ftraukias platformas ir skaitmeninius avatarus, skirtus istorini\u0173 asmenybi\u0173 pasakojimams. Aptarta, kad technologijos gali pad\u0117ti priartinti sud\u0117ting\u0105 istorin\u0119 med\u017eiag\u0105, ta\u010diau turinys turi i\u0161likti paremtas \u0161altiniais ir profesionalia redakcine atsakomybe.<\/p>\n
Forumo esm\u0119 organizatoriai apibendrino paprastai: istorija turi b\u016bti ne u\u017edaryta archyvuose, o kalb\u0117ti su \u017emon\u0117mis ir \u012fkv\u0117pti naujiems atradimams. Pasak dalyvi\u0173, b\u016btent \u017einios, kritinis m\u0105stymas ir patikima \u017eurnalistika yra tvariausias b\u016bdas ma\u017einti stereotipus ir kurti tikslesn\u012f supratim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ta\u0161kente vykusiame forume \u017eurnalistai ir tyr\u0117jai aptar\u0117, kaip \u017einios, DI ir nepriklausoma \u017einiasklaida padeda ma\u017einti stereotipus apie islam\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51667,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[18174,102,28785,18771,23476,2478,5057],"miestas":[],"class_list":["post-51666","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-centrine-azija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-euronews","tag-islamas","tag-islamofobija","tag-uzbekistanas","tag-ziniasklaida"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51666","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51666"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51666\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51667"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51666"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51666"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51666"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51666"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}