{"id":51684,"date":"2026-09-04T13:36:43","date_gmt":"2026-09-04T13:36:43","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/04\/graikijos-zvejai-suskaiciavo-milijonus-laimikis-menki-bet-anciuviai-dominuoja\/"},"modified":"2026-09-04T13:36:43","modified_gmt":"2026-09-04T13:36:43","slug":"graikijos-zvejai-suskaiciavo-milijonus-laimikis-menki-bet-anciuviai-dominuoja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/04\/graikijos-zvejai-suskaiciavo-milijonus-laimikis-menki-bet-anciuviai-dominuoja\/","title":{"rendered":"Graikijos \u017evejai suskai\u010diavo milijonus: laimikis menki, bet an\u010diuviai dominuoja"},"content":{"rendered":"

Graikijos j\u016brin\u0117 \u017evejyba 2025 metais sugavo 42 100,8 tonos \u017evejybos produkt\u0173, o bendra j\u0173 vert\u0117 siek\u0117 166,62 mln. eur\u0173. Tai rodo Graikijos statistikos tarnybos ELSTAT paskelbti duomenys, atskleid\u017eiantys ne tik sugautus kiekius, bet ir didelius skirtumus tarp laimikio vert\u0117s pagal \u017evejybos b\u016bd\u0105.<\/p>\n

\u0160alyje veik\u0117 11 399 motorizuoti \u017evejybos laivai, o absoliuti dauguma j\u0173 \u2013 10 949 \u2013 naudojo kitus priekrant\u0117s \u017evejybos \u012frankius. Nors tokie laivai sugavo palyginti ma\u017eesn\u0119 dal\u012f bendro kiekio, b\u016btent jie suk\u016br\u0117 did\u017eiausi\u0105 bendros vert\u0117s dal\u012f.<\/p>\n

Laimikio kiekis ir vert\u0117 nesutampa<\/h2>\n

Did\u017eiausi\u0105 sugauto kiekio dal\u012f sudar\u0117 laivai, \u017evejojantys apsupamaisiais tinklais, kai \u017euv\u0173 b\u016briai apjuosiami tinklu. Jie sugavo 21 667,5 tonos, tai yra daugiau nei pus\u0119 viso kiekio, ta\u010diau pagal vert\u0119 \u0161i dalis tesudar\u0117 28,9 proc.<\/p>\n

Kita priekrant\u0117s \u012franga sugavo apie 23 proc. viso kiekio, bet pagal vert\u0119 u\u017edirbo daugiausia \u2013 38,3 proc., arba 63,88 mln. eur\u0173. Tuo metu traleriai sudar\u0117 25,5 proc. sugauto kiekio ir 32,8 proc. bendros vert\u0117s.<\/p>\n

Skirtumai ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117ja vertinant vidutin\u0119 kain\u0105 u\u017e kilogram\u0105. Pagal ELSTAT skelbiamus skai\u010dius, apsupamaisiais tinklais sugautas laimikis vidutini\u0161kai siek\u0117 apie 2,22 euro u\u017e kilogram\u0105, kai kitos priekrant\u0117s \u012frangos laimikis \u2013 apie 6,60 euro u\u017e kilogram\u0105.<\/p>\n

Vyrauja an\u010diuviai ir sardin\u0117s<\/h2>\n

Ry\u0161kiausiai 2025 met\u0173 laimikyje dominavo an\u010diuviai \u2013 j\u0173 sugauta 10 445,1 tonos. Tai sudar\u0117 24,8 proc. viso \u0161alies sugauto kiekio, vadinasi, beveik kas ketvirta tona buvo b\u016btent an\u010diuviai.<\/p>\n

Po an\u010diuvi\u0173 rikiavosi sardin\u0117s, kuri\u0173 sugauta 4 541,6 tonos, apvaliosios sardin\u0117l\u0117s \u2013 2 603,6 tonos, giliavanden\u0117s ro\u017ein\u0117s krevet\u0117s ir karamot\u0117s \u2013 2 067,5 tonos, o taip pat j\u016brin\u0117s lydekos \u2013 1 949,2 tonos. \u0160ios penkios r\u016b\u0161ys kartu sudar\u0117 51,3 proc. viso sugauto kiekio.<\/p>\n

An\u010diuviai pirmavo ir pagal ekonomin\u0119 vert\u0119 \u2013 19,55 mln. eur\u0173. Antroje vietoje pagal vert\u0119 buvo j\u016brin\u0117s lydekos \u2013 16,88 mln. eur\u0173, tre\u010dioje \u2013 sardin\u0117s, kuri\u0173 vert\u0117 siek\u0117 14,17 mln. eur\u0173.<\/p>\n

Atskirai i\u0161siskyr\u0117 raudonosios kefal\u0117s: sugauta 1 066,8 tonos, o vert\u0117 siek\u0117 9,30 mln. eur\u0173. Tai iliustruoja, kad ne vien sugautas kiekis lemia bendras pajamas \u2013 kai kurios r\u016b\u0161ys rinkoje vertinamos gerokai brangiau.<\/p>\n

Kurios j\u016bros zonos u\u017edirbo daugiausia<\/h2>\n

Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f laimikio sudar\u0117 \u017euvys \u2013 35 057,1 tonos, tai yra 83,3 proc. viso kiekio, o j\u0173 vert\u0117 sudar\u0117 75,8 proc. bendros sumos. V\u0117\u017eiagyviai sudar\u0117 8,1 proc. kiekio ir 10,8 proc. vert\u0117s, o moliuskai \u2013 7,7 proc. kiekio, bet net 12,5 proc. vert\u0117s.<\/p>\n

\u017dvejyba labiausiai koncentravosi \u0160iaurin\u0117je Eg\u0117jo j\u016broje: \u010dia sugauta 28 452,9 tonos, kuri\u0173 vert\u0117 siek\u0117 101,02 mln. eur\u0173. Tai rei\u0161kia, kad \u0161i zona sudar\u0117 67,6 proc. viso \u0161alies laimikio ir 60,6 proc. bendros vert\u0117s.<\/p>\n

Antra buvo Pietin\u0117 Eg\u0117jo j\u016bra, kur sugauta 9 183,2 tonos u\u017e 43,15 mln. eur\u0173. Toliau rikiavosi Centrin\u0117 Jonijos j\u016bros dalis su 3 106,7 tonos laimikiu, kurio vert\u0117 siek\u0117 14,96 mln. eur\u0173.<\/p>\n

Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad \u017evejybos sektoriaus pajamos vis da\u017eniau priklauso ne tik nuo ton\u0173, bet ir nuo r\u016b\u0161in\u0117s sud\u0117ties, sugavimo b\u016bdo bei galimybi\u0173 tiekti auk\u0161tesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s produktus. ES \u017euvininkyst\u0117s politikoje vis daugiau d\u0117mesio skiriama tvarumui ir i\u0161tekli\u0173 apsaugai, tod\u0117l ekonominis efektyvumas tampa tokia pat svarbia tema kaip ir sugavimo apimtys.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Graikijos \u017evejai 2025 metais sugavo 42 100,8 tonos laimikio u\u017e 166,62 mln. eur\u0173: kiekiu pirmauja an\u010diuviai, o vert\u0119 kelia priekrant\u0117s \u017evejyba.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51685,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[16325,12108,39951,3562,6351,8410,39950],"miestas":[],"class_list":["post-51684","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-anciuviai","tag-egejo-jura","tag-elstat","tag-graikija","tag-sardines","tag-zuvininkyste","tag-zvejybos-laivai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51684","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51684"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51684\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51685"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51684"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51684"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51684"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51684"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}