Mokslininkai skelbia netik\u0117t\u0105 atradim\u0105 JAV Jutos valstijoje: po kaln\u0173 \u0161laitais, uol\u0173 ir rieduli\u0173 sluoksniu, gali b\u016bti sukaupti mil\u017eini\u0161ki ledo kiekiai. Naujas tyrimas rodo, kad vadinamieji uolien\u0173 ledynai (angl. rock glaciers) regione slepia vanden\u012f ledo pavidalu, kurio mastas prilygsta i\u0161tisoms gigatonoms.<\/p>\n
Uolien\u0173 ledynai i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo kaip paprastos akmen\u0173 sankaupos ar nuo\u0161liau\u017e\u0173 lauk\u0173 t\u0119sinys, ta\u010diau j\u0173 viduje kartu egzistuoja uoliena ir ledas. Skirtingai nei klasikiniai baltieji ledynai, \u0161ie telkiniai da\u017enai yra beveik nematomi, nes led\u0105 nuo saul\u0117s ir \u0161ilumos izoliuoja storas akmen\u0173 \u201eantklod\u0117s\u201c sluoksnis.<\/p>\n
Iki \u0161iol vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 buvo tiksliai \u012fvertinti, kiek ledo tokie dariniai turi, nes \u012fprasti ledyn\u0173 tyrim\u0173 metodai ne visada tinka. Pavyzd\u017eiui, \u017eem\u0117s skvarbos radarui trukdo uolien\u0173 nuolau\u017eos, kurios i\u0161sklaido signal\u0105 ir prastina vaizdo kokyb\u0119.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pritaik\u0117 alternatyv\u0173 sprendim\u0105: gravitacin\u012f matavim\u0105. Gravimetras leid\u017eia fiksuoti labai smulkius gravitacijos pagrei\u010dio poky\u010dius, o jie atsiranda tod\u0117l, kad ledo tankis yra gerokai ma\u017eesnis nei aplinkini\u0173 uolien\u0173, tad po pavir\u0161iumi esanti \u201elengvesn\u0117\u201c mas\u0117 i\u0161siskiria.<\/p>\n
Metodika i\u0161bandyta ties Timpanogos uolien\u0173 ledynu prie Mount Timpanogos masyvo, kur atlikti \u0161imtai matavim\u0173 skirtingose vietose. Remiantis gautais duomenimis ir trima\u010diu modeliavimu, mokslininkai atk\u016br\u0117 ledo sluoksnio stor\u012f, form\u0105 bei sud\u0117t\u012f.<\/p>\n
Rezultatai rodo, kad tirtame uolien\u0173 ledyne ledo t\u016brin\u0117 dalis gali siekti apie 83 proc., o vidutinis ledo storis sudaro apie 18,8 metro. Apskai\u010diuota, kad vien \u0161iame darinyje gali b\u016bti apie 1 400 000 ton\u0173 ledo.<\/p>\n
Remdamiesi \u0161iuo atveju ir ankstesniais duomenimis apie kit\u0173 uolien\u0173 ledyn\u0173 sandar\u0105, autoriai pasi\u016bl\u0117 b\u016bd\u0105 ledo kiekius pla\u010diau vertinti pagal pavir\u0161iaus plot\u0105. Taikant \u0161\u012f metod\u0105 visai Jutai, i\u0161vada skamba \u012fsp\u016bdingai: valstijoje, paskai\u010diuota, yra apie 1 000 000 000 ton\u0173 ledo, paskirstyto per \u0161imtus uolien\u0173 ledyn\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad poreikis tiksliai \u012fvertinti tokiuose dariniuose sukaupt\u0105 vanden\u012f did\u0117ja \u0161ylant klimatui ir traukiantis klasikiniams ledynams. Uolien\u0173 ledynai kai kuriose kaln\u0173 vietov\u0117se gali veikti kaip papildomas vandens rezervas \u0161iltuoju sezonu, nors j\u0173 reik\u0161m\u0117 konkre\u010diam baseinui priklauso nuo vietos klimato ir hidrologijos.<\/p>\n
Kartu \u0161ie dariniai gali kelti ir rizik\u0173: \u0161ylant klimatui, uolien\u0173 ledynai gali destabilizuotis, did\u0117ti nuo\u0161liau\u017e\u0173 ar staigi\u0173 gri\u016b\u010di\u0173 tikimyb\u0117, o tai kelia gr\u0117sm\u0119 \u017eemiau esan\u010diai infrastrukt\u016brai ir ekosistemoms. D\u0117l to trima\u010diai vidaus strukt\u016bros modeliai tampa svarb\u016bs ne tik mokslinei pa\u017eangai, bet ir praktiniam pavoj\u0173 vertinimui.<\/p>\n
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad geresni matavimo metodai leid\u017eia tiksliau prognozuoti, kaip tokie \u201epasl\u0117pti\u201c ledo telkiniai keisis ateityje, ir k\u0105 tai reik\u0161 vandens i\u0161tekliams kaln\u0173 regionuose. Darbas publikuotas mokslo \u017eurnale Journal of Geophysical Research: Earth Surface.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad po Jutos kaln\u0173 uolomis gali sl\u0117ptis apie 1 000 000 000 ton\u0173 ledo, o tai kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f vandens atsargas ir rizikas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51705,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[23093,39969,34121,3850,673,3709,39968],"miestas":[],"class_list":["post-51704","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-geofizika","tag-gravimetrija","tag-hidrologija","tag-juta","tag-klimato-kaita","tag-ledynai","tag-uolienu-ledynai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51704","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51704"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51704\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51705"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51704"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51704"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51704"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51704"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}