JAV anglies deginimo atliekos gali tapti netik\u0117tu ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 \u0161altiniu ir suma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo Kinijos, rodo 2024 metais paskelbtas Teksaso universiteto Ostine mokslinink\u0173 tyrimas. Skai\u010diuojama, kad elektrini\u0173 anglies pelenuose gali slyp\u0117ti didel\u0117 dalis ekonomi\u0161kai i\u0161gaunam\u0173 kritini\u0173 metal\u0173.<\/p>\n
Ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 elementai n\u0117ra visi\u0161kai reti, ta\u010diau j\u0173 gavyba ir atskyrimas yra brang\u016bs bei technologi\u0161kai sud\u0117tingi. \u0160ie 17 element\u0173 b\u016btini elektronikai, ry\u0161i\u0173 \u012frangai, aviacijai, automobili\u0173 pramonei, gynybai ir \u0161varios energetikos technologijoms, tod\u0117l j\u0173 tiekimo grandin\u0117s laikomos strategin\u0117s reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n
Kinija pasaulyje i\u0161lieka dominuojanti tiek kasyboje, tiek ypa\u010d perdirbime, o tai didina tiekimo rizikas, kai geopolitin\u0117 \u012ftampa ar eksporto ribojimai gali paveikti kainas ir prieinamum\u0105. D\u0117l to JAV ir kitos \u0161alys vis aktyviau ie\u0161ko vietini\u0173 ar alternatyvi\u0173 \u0161altini\u0173, \u012fskaitant antrines \u017ealiavas ir atliekas.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad anglies pelenai yra jau i\u0161kasta ir sukaupta med\u017eiaga, tod\u0117l teorinis prana\u0161umas akivaizdus: nereikia atverti nauj\u0173 karjer\u0173. Degimo metu sudegus anglies masei, likutin\u0117je frakcijoje ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 koncentracija gali b\u016bti kelis kartus didesn\u0117 nei pradin\u0117je \u017ealiavoje.<\/p>\n
Teksaso universiteto Ostine komanda apskai\u010diavo, kad JAV anglies pelen\u0173 sankaupose gali b\u016bti apie 11 milijon\u0173 ton\u0173 ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173. Toks kiekis, anot tyrimo autori\u0173, b\u016bt\u0173 daug kart\u0173 didesnis nei oficialiai nurodomos JAV vidaus atsargos, ta\u010diau realus panaudojimas priklausys nuo to, kiek efektyviai ir \u0161variai pavyks juos i\u0161gauti.<\/p>\n
Tyrime taip pat \u012fvertinta, kad pelenuose esantys i\u0161tekliai, jei b\u016bt\u0173 i\u0161gaunami pramoniniu mastu, gal\u0117t\u0173 b\u016bti verti ma\u017edaug 90 milijard\u0173 eur\u0173. \u0160i suma atspindi ekonomi\u0161kai pasiekiam\u0105 potencial\u0105, bet ne garantuot\u0105 pelningum\u0105, nes galutin\u0119 kain\u0105 lemia technologijos, energijos s\u0105naudos ir aplinkosaugos reikalavimai.<\/p>\n
Praktin\u0117 problema yra ne tik element\u0173 i\u0161gavimas, bet ir j\u0173 i\u0161valymas iki pramonei tinkamos kokyb\u0117s, ypa\u010d vadinam\u0173j\u0173 sunki\u0173j\u0173 ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173. D\u0117l to \u0161alys siekia kurti vis\u0105 grandin\u0119 nuo \u017ealiavos iki oksid\u0173 ar metal\u0173, nes vien kasyba be perdirbimo da\u017enai nepa\u0161alina priklausomyb\u0117s.<\/p>\n
Australijoje Monash universiteto in\u017einieriai bando ma\u017eiau agresyvi\u0173 chemini\u0173 tirpal\u0173 metodus ir pilotiniuose bandymuose skelbia pasiek\u0119 iki 90 proc. vis\u0173 17 ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 atgavim\u0105 i\u0161 anglies pelen\u0173. Tuo metu JAV Northeastern universiteto tyr\u0117jai dirba su i\u0161ankstinio apdorojimo sprendimais, kurie, kaip teigiama, gali reik\u0161mingai padidinti tradicini\u0173 metod\u0173 na\u0161um\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausi i\u0161\u0161\u016bkiai i\u0161lieka aplinkosauga ir mastelio didinimas: naudojamos r\u016bg\u0161tys, nuotek\u0173 tvarkymas, energijos poreikis, taip pat tai, kad pelen\u0173 sud\u0117tis skiriasi pagal region\u0105 ir degint\u0105 kur\u0105. Be to, anglies pelenai yra pramonin\u0117s atliekos, tod\u0117l j\u0173 kasimas ir apdorojimas turi atitikti grie\u017etus saugos ir tar\u0161os kontrol\u0117s standartus.<\/p>\n
Ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 paklausa auga d\u0117l elektromobili\u0173, v\u0117jo energetikos, elektronikos ir gynybos pramon\u0117s, o tiekimo grandini\u0173 diversifikavimas tampa prioritetu ne tik JAV. Europos S\u0105junga pastaraisiais metais stiprina kritini\u0173 \u017ealiav\u0173 politik\u0105, skatindama perdirbim\u0105, naujus projektus ir alternatyvius \u0161altinius, tod\u0117l anglies pelen\u0173 ar kit\u0173 atliek\u0173 panaudojimo kryptis tampa aktuali ir europiniame kontekste.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad vienas tyrimas dar nerei\u0161kia greitos revoliucijos rinkoje, ta\u010diau tendencija ai\u0161ki: did\u0117ja d\u0117mesys antrin\u0117ms \u017ealiavoms, o kritini\u0173 metal\u0173 paie\u0161ka vis da\u017eniau persikelia i\u0161 kasykl\u0173 \u012f atliek\u0173 aik\u0161teles. Ar anglies pelenai taps patikimu ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 \u0161altiniu, lems tai, ar technologijos pasieks ekonomi\u0161kai pagr\u012fst\u0105, energi\u0161kai efektyv\u0173 ir aplinkai saug\u0173 pramonin\u012f mast\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad JAV anglies pelenai gali sl\u0117pti did\u017eiulius ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 kiekius ir suma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo Kinijos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51707,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[39970,507,448,10459,2134,10460,1453],"miestas":[],"class_list":["post-51706","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-pelenai","tag-jav","tag-kinija","tag-kritiniai-mineralai","tag-perdirbimas","tag-retieji-zemes-elementai","tag-tiekimo-grandines"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51706","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51706"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51706\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51707"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51706"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51706"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51706"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51706"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}