Kam\u010diatkos pusiasalyje Rusijoje po itin stipraus 8,8 balo \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo u\u017efiksuotas netik\u0117tas rei\u0161kinys: Krasheninnikovo ugnikalnis, kuris nebuvo i\u0161siver\u017e\u0119s kelis \u0161imtme\u010dius, staiga atgijo. Dreb\u0117jimas \u012fvyko 2025 met\u0173 liepos 30 dien\u0105 netoli pusiasalio pakrant\u0117s ir suk\u0117l\u0117 cunamio persp\u0117jimus \u012fvairiose pasaulio vietose.<\/p>\n
Regionas laikomas vienu aktyviausi\u0173 vulkanini\u0173 \u017dem\u0117je, \u010dia priskai\u010diuojama apie 160 ugnikalni\u0173, i\u0161 kuri\u0173 29 laikomi aktyviais. Vis d\u0117lto mokslininkus nustebino b\u016btent Krasheninnikovo elgsena, nes ilg\u0105 laik\u0105 jis nerod\u0117 \u012fprast\u0173 art\u0117jan\u010dio i\u0161siver\u017eimo signal\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nurodo, kad prie\u0161 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0105 palydoviniai steb\u0117jimai nefiksavo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus kilimo, kuris da\u017enai siejamas su magmos kaupimusi. Prie\u0161ingai, teritorija l\u0117tai smuko ma\u017edaug 4 milimetrus per metus, o tai paprastai n\u0117ra interpretuojama kaip art\u0117jan\u010dio i\u0161siver\u017eimo po\u017eymis.<\/p>\n
Dar vienas svarbus indikatorius, sieros dioksido i\u0161siskyrimas, taip pat nebuvo ai\u0161kiai matomas vir\u0161 \u0161io ugnikalnio, nors kituose Kam\u010diatkos ta\u0161kuose duj\u0173 emisijos buvo fiksuojamos. Tai sustiprino \u012fsp\u016bd\u012f, kad Krasheninnikovas i\u0161lieka ramus ir stabilus.<\/p>\n
Pra\u0117jus ma\u017edaug 1,5\u20132,5 dienos po pagrindinio sm\u016bgio, netoli ugnikalnio per kelias valandas u\u017efiksuota 12 ma\u017edaug 4 bal\u0173 dreb\u0117jim\u0173. Palydoviniai duomenys leido daryti i\u0161vad\u0105, kad po \u017eeme magma \u0117m\u0117 skverbtis \u012f beveik vertikali\u0105 ply\u0161io zon\u0105, formuodama vadinam\u0105j\u0105 daik\u0105.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad \u012f \u0161i\u0105 intruzij\u0105 gal\u0117jo patekti apie 32 milijonai kubini\u0173 metr\u0173 magmos, o jos \u0161altinis gal\u0117jo b\u016bti ma\u017edaug 6 kilometr\u0173 gylyje. Ta\u010diau modeliavimas parod\u0117, kad nuolatiniai \u012ftempio poky\u010diai po \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo buvo palyginti menki ir vieni patys grei\u010diausiai nepakakt\u0173 staigiam rezervuaro l\u016b\u017eiui.<\/p>\n
\u201e\u017dem\u0117s dreb\u0117jimo sukeltas ilgalaikis virp\u0117jimas tik\u0117tina paskatino duj\u0173 i\u0161siskyrim\u0105, burbul\u0173 augim\u0105 ir galiausiai destabilizavo rezervuar\u0105 sistemoje, kuri jau buvo mechani\u0161kai pa\u017eeid\u017eiama\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 i\u0161vadoje.<\/p>\n
Mokslininkai si\u016blo paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l reakcija buvo u\u017edelsta: magmoje gal\u0117jo b\u016bti daug duj\u0173, o per \u0161imtme\u010dius vyk\u0119 procesai gal\u0117jo leisti kauptis lakioms med\u017eiagoms ir burbulams. Ilgai truk\u0119s dreb\u0117jimo virp\u0117jimas gal\u0117jo pagreitinti duj\u0173 difuzij\u0105 \u012f burbulus, didinti sl\u0117g\u012f ir galiausiai past\u016bm\u0117ti sistem\u0105 \u012f nestabili\u0105 b\u016bsen\u0105.<\/p>\n
Toks scenarijus siejamas su vadinam\u0105ja pasl\u0117pta kritine b\u016bsena, kai pavir\u0161iuje nematyti \u012fprast\u0173 persp\u0117jim\u0173, ta\u010diau giliai esanti magmin\u0117 sistema jau yra arti ribos. D\u0117l to, mokslinink\u0173 vertinimu, i\u0161 pa\u017ei\u016bros ram\u016bs ugnikalniai subdukcijos zonose gali b\u016bti jautresni dideliems \u017eem\u0117s dreb\u0117jimams, nei manyta anks\u010diau.<\/p>\n
\u0160is atvejis primena, kad ry\u0161ys tarp \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 ir i\u0161siver\u017eim\u0173 n\u0117ra automatinis: net ir stipriai supur\u010dius region\u0105, sureaguoja tik dalis ugnikalni\u0173. B\u016btent tod\u0117l steb\u0117senai vis svarbesni tampa palydoviniai duomenys, seismika ir duj\u0173 matavimai, leid\u017eiantys grei\u010diau aptikti net subtilius po\u017eymius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po 8,8 balo \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo Kam\u010diatkoje netik\u0117tai atgijo Krasheninnikovo ugnikalnis, tyl\u0117j\u0119s kelis \u0161imtme\u010dius \u2013 mokslininkai ai\u0161kina, kod\u0117l.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51970,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31808,40174,20047,19853,19122,34416,4716],"miestas":[],"class_list":["post-51969","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-cunamis","tag-kamciatka","tag-palydoviniai-stebejimai","tag-seismologija","tag-ugnikalniai","tag-vulkanologija","tag-zemes-drebejimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51969","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51969"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51969\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51970"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51969"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51969"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51969"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51969"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}