Virusui per\u0161okus i\u0161 gyv\u016bn\u0173 \u012f \u017emones, tai gali atrodyti tarsi blogiuko planas u\u017ekariauti pasaul\u012f \u2013 ypa\u010d jei v\u0117liau \u012fsiplieskia epidemija ar net pandemija, kaip pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais ne kart\u0105 nutiko zoonoziniams virusams.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, nepaisant realios gr\u0117sm\u0117s visuomenei, tokie patogenai da\u017enai tiesiog pasinaudoja s\u0105lygomis, kurias suk\u016br\u0117me patys: artimu kontaktu su \u016bkiniais gyv\u016bnais, laukin\u0117s gamtos buveini\u0173 naikinimu ir invazija \u012f jas, taip pat laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 laikymu nelaisv\u0117je bei prekyba jais.<\/p>\n
Naujas tyrimas rodo, kad dauguma zoonozini\u0173 virus\u0173, suk\u0117lusi\u0173 pastar\u0173j\u0173 laik\u0173 epidemijas ar pandemijas, prie\u0161 per\u0161okdami \u012f \u017emones nebuvo \u201eypatingi\u201c \u2013 mokslininkai nerado ai\u0161ki\u0173 \u012frodym\u0173, jog dar prie\u0161 perna\u0161\u0105 jie b\u016bt\u0173 patyr\u0119 adaptacinius poky\u010dius, kurie i\u0161 anksto paruo\u0161t\u0173 tok\u012f \u0161uol\u012f.<\/p>\n
Tai meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f pla\u010diai paplitusiai prielaidai apie perna\u0161os \u012fvykius, es\u0105 jie \u012fvyksta tik tuomet, kai virusas \u012fgyja nauj\u0105, ret\u0105 prisitaikym\u0105. Jei perna\u0161a ma\u017eiau priklauso nuo staigi\u0173 mutacij\u0173, o labiau nuo to, kad \u017emon\u0117s da\u017eniau susiduria su jau egzistuojan\u010diais gyv\u016bn\u0173 virusais, rizika gali b\u016bti didesn\u0117, nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n
Tyrimas taip pat sustiprina argumentus, kad analizuoti protr\u016bkiai labiau atitinka scenarij\u0173, kai virusai \u012f \u017emones per\u0161oko i\u0161 gyv\u016bn\u0173 \u0161eiminink\u0173, o ne pab\u0117go i\u0161 laboratorijos.<\/p>\n
\u201e\u0160is darbas tiesiogiai susij\u0119s su tebesit\u0119sian\u010dia diskusija d\u0117l \u201eCOVID-19\u201c kilm\u0117s\u201c, \u2013 teig\u0117 vyresnysis tyrimo autorius, Kalifornijos universiteto San Diege medicinos profesorius Joelis Wertheimas.<\/p>\n
\u201eEvoliuciniu po\u017ei\u016briu nematome \u012frodym\u0173, kad \u201eSARS-CoV-2\u201c b\u016bt\u0173 suformuotas atrankos laboratorijoje arba kad jis b\u016bt\u0173 ilgai evoliucionav\u0119s tarpinio \u0161eimininko organizme prie\u0161 i\u0161plisdamas\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n
\u201eTas \u012frodym\u0173 nebuvimas yra b\u016btent tai, ko tik\u0117tum\u0117m\u0117s nat\u016bralaus zoonozinio \u012fvykio atveju \u2013 ir tai yra dar vienas sm\u016bgis teorijoms, siejan\u010dioms virus\u0105 su laboratorine manipuliacija\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 mokslininkas.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad gyv\u016bn\u0173 virusams b\u016btinos adaptacin\u0117s mutacijos, kad jie gal\u0117t\u0173 u\u017ekr\u0117sti \u017emones ir tvariai plisti nuo \u017emogaus \u017emogui. Siekdami patikrinti \u0161i\u0105 prielaid\u0105, J. Wertheimas ir kolegos \u0117m\u0117si analizuoti \u012frodymus.<\/p>\n
Jie tyr\u0117 virus\u0173 genomus, susijusius su A tipo gripo, Ebolos, Marburgo, \u201empox\u201c, \u201eSARS-CoV\u201c ir \u201eSARS-CoV-2\u201c protr\u016bkiais. Did\u017eiausias d\u0117mesys skirtas laikotarpiui prie\u0161 pat virusams per\u0161okant \u012f \u017emones \u2013 ie\u0161kota, ar tuo metu buvo matyti adaptacij\u0173, gal\u0117jusi\u0173 nulemti perna\u0161\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai taik\u0117 filogenetin\u012f metod\u0105 ir vertino atrankos spaudimo poky\u010dius trijuose etapuose: nat\u016braliuose gyv\u016bn\u0173 rezervuaruose, filogenetiniame medyje tiesiai prie\u0161 perna\u0161\u0105 ir pa\u010dioje tvaraus plitimo tarp \u017emoni\u0173 prad\u017eioje.<\/p>\n
Vis\u0173 analizuot\u0173 virus\u0173 atveju prie\u0161 \u0161uol\u012f \u012f \u017emones nat\u016bralios atrankos intensyvumas buvo \u012fprastas \u2013 neaptikta evoliucini\u0173 signal\u0173, kurie i\u0161 anksto prana\u0161aut\u0173 perna\u0161\u0105. Atrankos spaudimo poky\u010diai i\u0161ry\u0161k\u0117jo tik tada, kai virusai jau prad\u0117jo plisti tarp \u017emoni\u0173.<\/p>\n
\u201e\u017dvelgiant pla\u010diai epidemiologi\u0161kai, m\u016bs\u0173 rezultatai kvestionuoja id\u0117j\u0105, kad pandeminiai virusai iki patekdami \u012f \u017emones b\u016bna evoliuci\u0161kai i\u0161skirtiniai\u201c, \u2013 sak\u0117 J. Wertheimas.<\/p>\n
\u201eVietoj to, kad gyv\u016bnams reik\u0117t\u0173 ret\u0173, itin tiksliai \u201esuderint\u0173\u201c adaptacij\u0173, daugelis virus\u0173 gali jau tur\u0117ti bazin\u012f geb\u0117jim\u0105 u\u017ekr\u0117sti \u017emones ir plisti tarp j\u0173. Svarbiausia \u2013 kiek \u017emon\u0117s susiduria su \u012fvairiais gyv\u016bn\u0173 virusais\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 jis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai papildomai patikrino savo metodik\u0105 taikydami j\u0105 laboratorijose daugintiems virusams. Tai leido atskirti evoliucinius signalus, b\u016bdingus laboratoriniam \u201eperleidimui\u201c per l\u0105steles ar organizmus, nuo nat\u016bralaus plitimo po\u017eymi\u0173.<\/p>\n
Nors naujausios pandemijos, pana\u0161u, da\u017eniausiai kilo d\u0117l nat\u016bralios perna\u0161os (\u012fskaitant \u201eSARS-CoV-2\u201c), tyrimas aptiko kit\u0105 atvej\u012f, kurio duomenys labiau dera su laboratorine kilme: ne\u012fprast\u0105 H1N1 A tipo gripo sugr\u012f\u017eim\u0105 1977 m. po ma\u017edaug 20 met\u0173 pertraukos.<\/p>\n
\u201e1977 m. gripo istorija daugeliu at\u017evilgi\u0173 net \u012ftikinamesn\u0117 nei tai, k\u0105 radome d\u0117l \u201eCOVID-19\u201c, \u2013 teig\u0117 J. Wertheimas. \u2013 M\u016bs\u0173 rezultatai pateikia nauj\u0173 molekulini\u0173 \u012frodym\u0173, palaikan\u010di\u0173 seniai \u012ftariam\u0105 id\u0117j\u0105, kad H1N1 pandemij\u0105 suk\u0117l\u0117 laboratorinis \u0161tamas \u2013 galb\u016bt nes\u0117kmingo vakcinos bandymo kontekste.\u201c<\/p>\n
Ankstesni tyrimai jau buvo atkreip\u0119 d\u0117mes\u012f \u012f 1977 m. gripo keistenybes \u2013 ypa\u010d \u012f \u012ftartin\u0105 genetin\u012f pana\u0161um\u0105 \u012f H1N1 padermes i\u0161 1950-\u0173j\u0173. Naujojo darbo i\u0161vados \u0161iuo atveju dera su laboratorinio pab\u0117gimo hipoteze: virusas rod\u0117 atrankos spaudimo po\u017eymius, pana\u0161ius \u012f laboratorijoje prisitaikiusi\u0173 gripo \u0161tam\u0173 ir gyv\u0173 susilpnint\u0173 vakcin\u0173 signalus.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad ankstesni\u0173 pandemij\u0173 analiz\u0117 gali suteikti verting\u0173 \u012f\u017evalg\u0173, padedan\u010di\u0173 u\u017ekirsti keli\u0105 b\u016bsimoms kriz\u0117ms. Nors laboratorin\u0117s avarijos i\u0161lieka reali rizika, tyrimo autoriai ragina didesn\u012f d\u0117mes\u012f skirti toms s\u0105lygoms, kurios pastaruoju metu da\u017eniausiai lemia zoonozini\u0173 lig\u0173 atsiradim\u0105.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 tikslas \u2013 ne tik suprasti praeit\u012f, bet ir geriau pasirengti atei\u010diai\u201c, \u2013 sak\u0117 J. Wertheimas. \u2013 \u201eI\u0161siai\u0161kin\u0119, kaip i\u0161 ties\u0173 prasideda pandemijos, galime sutelkti d\u0117mes\u012f ten, kur jo labiausiai reikia: steb\u0117senai, prevencijai ir galimybi\u0173 nuolatiniam virus\u0173 per\u0161okimui ma\u017einimui.\u201c<\/p>\n
Tyrimas paskelbtas \u017eurnale \u201eCell\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Virusui per\u0161okus i\u0161 gyv\u016bn\u0173 \u012f \u017emones, tai gali atrodyti tarsi blogiuko planas u\u017ekariauti pasaul\u012f \u2013 ypa\u010d jei v\u0117liau \u012fsiplieskia epidemija ar net pandemija, kaip pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais ne kart\u0105 nutiko zoonoziniams virusams. Vis d\u0117lto, nepaisant realios gr\u0117sm\u0117s visuomenei, tokie patogenai da\u017enai tiesiog pasinaudoja s\u0105lygomis, kurias suk\u016br\u0117me patys: artimu kontaktu su \u016bkiniais gyv\u016bnais, laukin\u0117s gamtos buveini\u0173 naikinimu […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":521,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-520","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/520","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=520"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/520\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/521"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=520"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=520"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=520"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=520"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}