{"id":5210,"date":"2026-04-12T18:37:43","date_gmt":"2026-04-12T18:37:43","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/12\/nusileido-beveik-10-km-gilyn-prie-japonijos-ir-aptiko-butybe-kurios-mokslas-nesugeba-priskirti\/"},"modified":"2026-04-12T18:37:43","modified_gmt":"2026-04-12T18:37:43","slug":"nusileido-beveik-10-km-gilyn-prie-japonijos-ir-aptiko-butybe-kurios-mokslas-nesugeba-priskirti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/12\/nusileido-beveik-10-km-gilyn-prie-japonijos-ir-aptiko-butybe-kurios-mokslas-nesugeba-priskirti\/","title":{"rendered":"Nusileido beveik 10 km gilyn prie Japonijos ir aptiko b\u016btyb\u0119, kurios mokslas nesugeba priskirti"},"content":{"rendered":"<p>Viena ambicingiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 vandenyn\u0173 ekspedicij\u0173 atne\u0161\u0117 atradim\u0173, primenan\u010di\u0173, kiek ma\u017eai \u017einome apie gyvenim\u0105 ekstremaliomis s\u0105lygomis. Mokslininkai, tyrin\u0117j\u0119 giliausias vandenyn\u0173 \u012fdubas netoli Japonijos, u\u017efiksavo ne tik rekordiniame gylyje gyvenan\u010dias \u017euvis. Dar labiau nustebino paslaptingas organizmas, kurio nepavyko priskirti n\u0117 vienai \u017einomai gyv\u016bn\u0173 grupei.<\/p>\n<h2>Gyvyb\u0117 beveik 10 kilometr\u0173 po vandeniu<\/h2>\n<p>Tyrimai ap\u0117m\u0117 Japonijos \u012fdub\u0105, taip pat Riukiu ir Izu\u2013Ogasavaros region\u0173 giliavandenes zonas. Tai vienos giliausi\u0173 viet\u0173 \u017dem\u0117je \u2013 kai kur jos siekia beveik 10 000 metr\u0173 \u017eemiau j\u016bros lygio. Visi\u0161koje tamsoje, esant mil\u017eini\u0161kam sl\u0117giui ir beveik nulin\u0117ms temperat\u016broms, tyr\u0117j\u0173 komanda u\u017efiksavo net 108 skirtingas organizm\u0173 grupes.<\/p>\n<p>Surinkti duomenys laikomi vienu i\u0161 i\u0161samiausi\u0173 gyvyb\u0117s katalog\u0173 hadalin\u0117je zonoje \u2013 giliausioje vandenyn\u0173 dalyje. Svarbu ir tai, kad mokslininkai pasirinko modern\u0173 tyrimo metod\u0105: vietoj tradicini\u0173 sugavim\u0173 jie naudojo tiesiogines steb\u0117senas, pasitelkdami pilotuojamus batiskafus ir specialias kameras, nusileid\u017eian\u010dias iki dugno. Taip pavyko pamatyti organizmus j\u0173 nat\u016bralioje aplinkoje ir steb\u0117ti elgsen\u0105, kas anks\u010diau da\u017enai b\u016bdavo prakti\u0161kai ne\u012fmanoma.<\/p>\n<p>Vienu did\u017eiausi\u0173 ekspedicijos pasiekim\u0173 tapo \u017euvies steb\u0117jimas rekordin\u0117je gelm\u0117je. Kamera u\u017efiksavo \u0161liu\u017e\u017euvi\u0173 (vadinam\u0173j\u0173 snailfish) grup\u0117s atstov\u0105, besimaitinant\u012f didesniame nei 8300 metr\u0173 gylyje. Tai \u2013 giliausia iki \u0161iol tiesiogiai nufilmuota \u017euvis.<\/p>\n<h2>Organizmas, kurio nepavyksta klasifikuoti<\/h2>\n<p>\u0160ios grup\u0117s \u017euvys i\u0161siskiria prisitaikymu prie ekstremalaus sl\u0117gio: j\u0173 organizme n\u0117ra duj\u0173 p\u016bsl\u0117s, o baltym\u0173 ir l\u0105steli\u0173 membran\u0173 sandara leid\u017eia funkcionuoti ten, kur dauguma gyvyb\u0117s form\u0173 nei\u0161gyvent\u0173. Tokie steb\u0117jimai rodo, kad stuburini\u0173 galimyb\u0117s gyventi did\u017eiuliame gylyje yra didesn\u0117s, nei manyta anks\u010diau.<\/p>\n<p>Visgi dar didesn\u0119 sensacij\u0105 suk\u0117l\u0117 paslaptinga b\u016btyb\u0117, u\u017efiksuota daugiau nei 9100 metr\u0173 gylyje. Ji jud\u0117jo l\u0117tai, tarsi skl\u0119sdama vandenyje, ir buvo pasteb\u0117ta du kartus. Mokslininkai jai laikinai suteik\u0117 pavadinim\u0105 <em>Animalia incerta sedis<\/em>, rei\u0161kiant\u012f organizm\u0105, kurio sistematin\u0117 pad\u0117tis neai\u0161ki. Net pasitarus su specialistais i\u0161 \u012fvairi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173, \u0161io organizmo nepavyko priskirti n\u0117 vienam \u017einomam gyv\u016bn\u0173 tipui.<\/p>\n<p>Nors kai kurios detal\u0117s primena j\u016brinius moliuskus ar j\u016br\u0173 agurkus, k\u016bno sandara ir jud\u0117jimo b\u016bdas neatitinka joki\u0173 iki \u0161iol apra\u0161yt\u0173 grupi\u0173. Tokie atvejai biologijoje itin reti \u2013 ypa\u010d kai kalbama apie daugial\u0105s\u010dius organizmus, kuri\u0173 \u0161iuolaikin\u0117 mokslin\u0117 klasifikacija paprastai leid\u017eia rasti bent apytikr\u0119 viet\u0105 gyvyb\u0117s medyje.<\/p>\n<p>Ekspedicija atskleid\u0117 ir ne\u012fprastus giliavandenius ekosistem\u0173 vaizdus. Vienoje vietoje tyr\u0117jai aptiko vadinam\u0105sias j\u016brini\u0173 lelij\u0173 \u201epievas\u201c: daugiau nei 1500 organizm\u0173 buvo prisitvirtin\u0119 prie uol\u0117to dugno didesniame nei 9 kilometr\u0173 gylyje.<\/p>\n<p>Kituose rajonuose u\u017efiksuotos pl\u0117\u0161riosios kempin\u0117s, gyvenan\u010dios gylyje, vir\u0161ijan\u010diame 9500 metr\u0173 \u2013 tai taip pat rekordas tiesiogini\u0173 steb\u0117jim\u0173 istorijoje. Steb\u0117jim\u0173 netr\u016bko ir dideli\u0173 v\u0117\u017eiagyvi\u0173, \u012fskaitant \u012fsp\u016bding\u0173 dyd\u017ei\u0173 amfipodus, kurie atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f \u201evalydami\u201c vandenyno dugn\u0105.<\/p>\n<p>Viena ai\u0161ku: net savo planetoje vis dar aptinkame pasauli\u0173, kurie atrodo beveik svetimi.<\/p>\n<p><em>\u0160altinis: \u201eBiodiversity Data Journal\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Viena ambicingiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 vandenyn\u0173 ekspedicij\u0173 atne\u0161\u0117 atradim\u0173, primenan\u010di\u0173, kiek ma\u017eai \u017einome apie gyvenim\u0105 ekstremaliomis s\u0105lygomis. Mokslininkai, tyrin\u0117j\u0119 giliausias vandenyn\u0173 \u012fdubas netoli Japonijos, u\u017efiksavo ne tik rekordiniame gylyje gyvenan\u010dias \u017euvis. Dar labiau nustebino paslaptingas organizmas, kurio nepavyko priskirti n\u0117 vienai \u017einomai gyv\u016bn\u0173 grupei. Gyvyb\u0117 beveik 10 kilometr\u0173 po vandeniu Tyrimai ap\u0117m\u0117 Japonijos \u012fdub\u0105, taip pat [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5211,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5210","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5210","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5210"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5210\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5211"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5210"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5210"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5210"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5210"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}