Prie Piet\u0173 Grenlandijos Naajat Sermiat ledyno j\u016brin\u0117s pabaigos mokslininkai u\u017efiksavo retai matom\u0105 povandenin\u0119 ekosistem\u0105, kurioje knib\u017eda gyvyb\u0117. Vaizdus pavyko nufilmuoti nuotoliniu b\u016bdu valdomu robotu, nes \u017emon\u0117ms nerti \u0161ioje vietoje pernelyg pavojinga d\u0117l galimo ledo atskilimo.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Orhuso universiteto ir Danijos bei Grenlandijos geologijos tarnybos komanda, bendradarbiaudama su dokumentikos k\u016br\u0117jais. Med\u017eiaga ne tik \u012fsp\u016bdinga vizualiai, bet ir suteikia nauj\u0173 duomen\u0173 apie tai, kaip ledyn\u0173 tirpsmas veikia maisto grandines Arkties vandenyse.<\/p>\n
\u012era\u0161ai atskleid\u0117 vadinamuosius nuos\u0117d\u0173 krioklius, kai i\u0161 ledyno \u012f j\u016br\u0105 krintan\u010dios smulkios dalel\u0117s sudaro tir\u0161tas sroves. Prie j\u0173 telk\u0117si didel\u0117s krilio sankaupos, taip pat pasteb\u0117ta \u017euv\u0173, kirm\u0117li\u0173, v\u0117\u017eiagyvi\u0173, med\u016bz\u0173, kalmar\u0173 ir krab\u0173 lerv\u0173.<\/p>\n
\u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173 net buvo sunku suprasti, k\u0105 matau, nes atrod\u0117, tarsi i\u0161 ledo krist\u0173 kriokliai\u201c, \u2013 sak\u0117 Arkties okeanograf\u0117 Fleur Rooijakkers.<\/p>\n
Mokslininkai kelia hipotez\u0119, kad ledyno pagrindu \u012f vandenyn\u0105 patenkantis tirpsmo vanduo gali kelti \u012f pavir\u0161i\u0173 maistingas med\u017eiagas ir taip skatinti fitoplanktono augim\u0105, o kartu ir visos maisto grandin\u0117s suaktyv\u0117jim\u0105. Tai paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l \u0161alia kai kuri\u0173 ledyn\u0173 vietos \u017evejai jau seniai pastebi geresnius laimikius.<\/p>\n
\u201eNors ledynai atrodo \u0161alti ir steril\u016bs, juose ir ant j\u0173 gyvena daug organizm\u0173, kurie v\u0117liau gali b\u016bti perne\u0161ami tirpsmo vandeniu\u201c, \u2013 sak\u0117 F. Rooijakkers.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad dar reikia papildom\u0173 matavim\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima tiksliai \u012fvertinti, ar pats ledynas tiesiogiai \u201emaitina\u201c kril\u012f ir kitus organizmus, ar lemiam\u0105 vaidmen\u012f turi srovi\u0173 sukeltas maisto med\u017eiag\u0173 pakilimas. Vis d\u0117lto akivaizdu, jog ledyno ir j\u016bros sand\u016bra yra dinami\u0161ka zona, kurioje vyksta intensyv\u016bs biogeocheminiai procesai.<\/p>\n
Ledynams traukiantis, tokios ekosistemos gali keistis arba nykti, nes organizmai prisitaik\u0119 prie specifini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ties ledo siena. Tyrime primenama, kad 2000\u20132020 metais dalis \u0160iaur\u0117s pusrutulio ledyn\u0173, anks\u010diau pasiekdavusi\u0173 j\u016br\u0105, atsitrauk\u0117 \u012f sausum\u0105, o tai pakeit\u0117 vietines pakran\u010di\u0173 buveines.<\/p>\n
Jei Naajat Sermiat ledynas ilgainiui nebesiekt\u0173 j\u016bros, dalis prie jo sand\u016bros susiformavusios bendrijos gal\u0117t\u0173 nebetur\u0117ti kur \u201esekti\u201c paskui besitraukiant\u012f led\u0105. Tuo pa\u010diu mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad fjorduose yra ir kit\u0173 viet\u0173, kur srov\u0117s sukelia maisting\u0173 vanden\u0173 pakilim\u0105, tod\u0117l regiono gyvyb\u0117 neb\u016btinai i\u0161nykt\u0173, bet gali persiskirstyti.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201eCommunications Earth & Environment\u201c. Autoriai tikisi, kad tolesni steb\u0117jimai pad\u0117s geriau prognozuoti, kaip Arkties pakran\u010di\u0173 maisto grandin\u0117s reaguos \u012f spart\u0117jant\u012f klimato \u0161ilt\u0117jim\u0105 ir did\u0117jan\u010dius tirpsmo vandens srautus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie Piet\u0173 Grenlandijos ledyno robotas nufilmavo nuos\u0117d\u0173 \u201ekrioklius\u201c ir gyvyb\u0117s piln\u0105 ekosistem\u0105, kuri\u0105 gali pakeisti spar\u010diai tirpstantis ledas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52143,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[40306,4504,673,32223,3709,40307,16614],"miestas":[],"class_list":["post-52142","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-arkties-vandenynas","tag-grenlandija","tag-klimato-kaita","tag-krilis","tag-ledynai","tag-orhuso-universitetas","tag-povandeniniai-robotai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52142","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52142"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52142\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52143"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52142"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52142"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52142"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52142"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}