Pietvakari\u0173 Airijoje urvuose aptikti pie\u0161iniai ir rai\u017einiai, kurie, patvirtinus datavim\u0105, gali reik\u0161ti, kad \u017emon\u0117s saloje apsigyveno ma\u017eiausiai prie\u0161 15 000 met\u0173. Tai b\u016bt\u0173 ma\u017edaug 5 000 met\u0173 anks\u010diau, nei iki \u0161iol rod\u0117 patikimiausi archeologiniai \u012frodymai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai fiksavo ne tik ochros ir med\u017eio anglies p\u0117dsakus, bet ir \u012fspaudus mink\u0161tame urv\u0173 pavir\u0161iuje, pana\u0161ius \u012f pir\u0161t\u0173 atspaudus. Tarp vaizdini\u0173 motyv\u0173 minimi gyv\u016bn\u0173 siluetai, kurie gali priminti elnius, o kai kuriais atvejais ir mamutus.<\/p>\n
Iki \u0161iol seniausi patikimi duomenys apie \u017emoni\u0173 buvim\u0105 Airijoje siek\u0117 ma\u017edaug 10 500 met\u0173. \u0160i riba ilg\u0105 laik\u0105 stiprino prielaid\u0105, kad salos kolonizacija vyko jau po \u0161al\u010diausios paskutinio ledynme\u010dio faz\u0117s, kai s\u0105lygos tapo palankesn\u0117s kelion\u0117ms ir i\u0161gyvenimui.<\/p>\n
Vis d\u0117lto nauji radiniai pabr\u0117\u017eia, kad \u012frodym\u0173 tr\u016bkumas neb\u016btinai rei\u0161kia \u017emoni\u0173 nebuvim\u0105. Ankstyviausi p\u0117dsakai gal\u0117jo b\u016bti tiesiog dar neatrasti, sunaikinti erozijos arba pasl\u0117pti vietose, kurios iki \u0161iol nebuvo sistemingai tiriamos.<\/p>\n
Tyrime i\u0161keliama hipotez\u0117, kad \u017emon\u0117s \u012f Airij\u0105 gal\u0117jo patekti i\u0161 dabartinio Velso. Paskutinio ledynme\u010dio metu j\u016br\u0173 lygis buvo gerokai \u017eemesnis, nes dideli vandens kiekiai buvo sukaustyti lede, tod\u0117l tarp dabartinio Pembrok\u0161yro ir pietrytin\u0117s Airijos gal\u0117jo egzistuoti sausumos jungtis.<\/p>\n
Archeolog\u0173 vertinimu, atstumas tarp \u0161i\u0173 region\u0173 gal\u0117jo siekti apie 76 kilometrus, o teritorija neb\u016btinai buvo negyvenama dykra. Manoma, kad ten gal\u0117jo b\u016bti \u017eolyn\u0173 ir augalijos, tinkamos i\u0161likti at\u0161iauriame klimate, o kartu klajojo laukiniai arkliai, \u0161iaur\u0117s elniai, stumbrai ir mamutai.<\/p>\n
\u201eJei datavimas pasitvirtins, tai reik\u0161, kad \u017emon\u0117s Airijoje pasirod\u0117 t\u016bkstan\u010diais met\u0173 anks\u010diau, nei rod\u0117 iki \u0161iol surinkti \u012frodymai\u201c, \u2013 teig\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Svarbi\u0105 vaidmen\u012f suvaidino kompiuterinis modeliavimas, leid\u0119s tikslingiau ie\u0161koti perspektyviausi\u0173 urv\u0173. Vietoje atsitiktini\u0173 paie\u0161k\u0173 buvo pasitelktas modelis, kuris i\u0161skyr\u0117 urvus, labiausiai pana\u0161ius \u012f \u017einomas vietas piet\u0173 Velse.<\/p>\n
Algoritmas atrinko 28 potencialiai svarbius urvus pietvakari\u0173 Airijoje. A\u0161tuoniuose j\u0173 aptikta preistorin\u0117s veiklos po\u017eymi\u0173, o tai leid\u017eia manyti, kad dabar \u017einomi radiniai gali b\u016bti tik didesn\u0117s istorijos prad\u017eia.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad galutin\u0117ms i\u0161vadoms dar reik\u0117s papildom\u0173 tyrim\u0173 ir chronologijos patvirtinimo. Jei hipotez\u0117 teisinga, pana\u0161i\u0173 p\u0117dsak\u0173 tikimasi rasti ir kituose salos regionuose, ypa\u010d pietry\u010diuose bei pietuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Urvuose pietvakari\u0173 Airijoje aptikti pie\u0161iniai ir rai\u017einiai gali rodyti, kad \u017emon\u0117s saloje gyveno jau prie\u0161 15 000 met\u0173 \u2013 5 000 met\u0173 anks\u010diau nei manyta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52215,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[40379,5731,14575,34739,674,40380,13475],"miestas":[],"class_list":["post-52214","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-airijos-istorija","tag-archeologiniai-atradimai","tag-ledynmetis","tag-mamutai","tag-migracija","tag-urvu-piesiniai","tag-velsas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52214","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52214"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52214\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52215"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52214"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52214"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52214"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52214"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}