Mokslas kasmet pateikia vis daugiau atsakym\u0173, ta\u010diau kai kurie klausimai vis dar i\u0161lieka atviri net ir turint galingus teleskopus, daleli\u0173 greitintuvus bei pa\u017eangius smegen\u0173 tyrim\u0173 metodus. Tokios problemos da\u017enai \u017eymi rib\u0105, kur dabartin\u0117s teorijos nebesugeba patikimai apra\u0161yti rei\u0161kini\u0173.<\/p>\n
Fizikoje ir biologijoje \u0161ios ribos ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117ja kalbant apie Visatos prad\u017ei\u0105, gyvyb\u0117s atsiradim\u0105 ar s\u0105mon\u0117s prigimt\u012f. Kartu tai yra sritys, kuriose vyksta intensyviausi bandymai rasti naujus \u012frodymus ir sukurti vientisesnes teorijas.<\/p>\n
Didysis sprogimas da\u017enai klaidingai suprantamas kaip momentas, kai i\u0161 nieko atsirado viskas. \u0160iuolaikin\u0117 kosmologija pirmiausia apra\u0161o labai kar\u0161tos ir tankios Visatos ankstyv\u0105 evoliucij\u0105, o vienas tvir\u010diausi\u0173 \u012frodym\u0173 yra kosmin\u0117 mikrobang\u0173 fonin\u0117 spinduliuot\u0117.<\/p>\n
Problema prasideda tada, kai bendrosios reliatyvumo teorijos lygtis bandome \u201eatsukti\u201c iki pa\u010dios prad\u017eios. Ten atsiranda singuliarumas, rodantis, kad dabartinis modelis nebeveikia, o reikalinga kvantin\u0117s gravitacijos teorija, kurios dar neturime.<\/p>\n
D\u0117l to neai\u0161ku, ar apskritai prasminga kalb\u0117ti apie laik\u0105 \u201eprie\u0161\u201c Did\u012fj\u012f sprogim\u0105. Egzistuoja hipotez\u0117s apie ciklin\u0119 Visat\u0105, \u201eat\u0161okimo\u201c scenarijus ar infliacijos variacijas, ta\u010diau kol kas tr\u016bksta steb\u0117jim\u0173, kurie ai\u0161kiai patvirtint\u0173 bent vien\u0105 i\u0161 j\u0173.<\/p>\n
\u017dem\u0117je gyvyb\u0117 pasirod\u0117 palyginti anksti, o seniausi galimi jos p\u0117dsakai siekia daugiau kaip 3,5 milijardo met\u0173. \u017dinoma ir tai, kad ankstyvojoje \u017dem\u0117je netr\u016bko vandens, energijos \u0161altini\u0173 ir paprast\u0173 chemini\u0173 jungini\u0173, i\u0161 kuri\u0173 gal\u0117jo formuotis sud\u0117tingesn\u0117s organin\u0117s molekul\u0117s.<\/p>\n
Laboratorijose parodyta, kad organiniai junginiai gali susidaryti savaime tam tikromis s\u0105lygomis, primenan\u010diomis jaunos planetos aplinkas. Ta\u010diau vis dar tr\u016bksta nuoseklaus, eksperimenti\u0161kai atkartoto kelio nuo paprastos chemijos iki pirmos sistemos, kuri geb\u0117t\u0173 save kopijuoti ir evoliucionuoti.<\/p>\n
Viena populiariausi\u0173 kryp\u010di\u0173 yra RNR pasaulio hipotez\u0117, pagal kuri\u0105 RNR gal\u0117jo ir saugoti informacij\u0105, ir katalizuoti reakcijas. Kitos id\u0117jos pabr\u0117\u017eia hidrotermini\u0173 \u0161altini\u0173 dugne, mineralini\u0173 pavir\u0161i\u0173 ar periodi\u0161kai i\u0161d\u017ei\u016bstan\u010di\u0173 telkini\u0173 reik\u0161m\u0119, o panspermija tik perkelia klausim\u0105 \u012f kit\u0105 viet\u0105, bet jo nei\u0161sprend\u017eia.<\/p>\n
Neuromokslai gana tiksliai sieja s\u0105moningas b\u016bsenas su smegen\u0173 aktyvumu, o poky\u010diai miego, narkoz\u0117s ar komos metu rodo, kad s\u0105mon\u0117 glaud\u017eiai priklauso nuo smegen\u0173 veiklos. Vis d\u0117lto lieka fundamentali problema: kod\u0117l fiziniai procesai smegenyse sukuria subjektyv\u0173 patyrim\u0105.<\/p>\n
Si\u016blomos skirtingos teorijos, ai\u0161kinan\u010dios, kaip informacija tampa \u201eprieinama\u201c daugeliui smegen\u0173 sistem\u0173 arba kaip svarbi gali b\u016bti integruotos informacijos strukt\u016bra. Ta\u010diau n\u0117ra vieno eksperimento, kuris ai\u0161kiai atskirt\u0173, kuri teorija teisinga, o kuri tik patraukliai apra\u0161o rei\u0161kin\u012f.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau keblus klausimas, ar s\u0105mon\u0117 b\u016btinai turi b\u016bti biologin\u0117. Kol neturime patikimo kriterijaus, leid\u017eian\u010dio nustatyti subjektyv\u0173 patyrim\u0105, diskusijos da\u017enai remiasi netiesioginiais po\u017eymiais ir filosofin\u0117mis prielaidomis.<\/p>\n
Kvantin\u0117je mechanikoje informacija apie sistemos b\u016bsen\u0105 i\u0161 principo netur\u0117t\u0173 i\u0161nykti. Ta\u010diau juodoji skyl\u0117 gali praryti med\u017eiag\u0105, o pagal Stepheno Hawkingo id\u0117j\u0105 ilgainiui skleisti spinduliuot\u0119 ir net \u201ei\u0161garuoti\u201c, tod\u0117l kyla klausimas, kur dingsta informacija apie tai, kas \u012f j\u0105 pateko.<\/p>\n
Daugelis \u0161iuolaikini\u0173 modeli\u0173 linksta prie i\u0161vados, kad informacija vis d\u0117lto i\u0161saugoma, tik jos \u201esugr\u012f\u017eimo\u201c mechanizmas yra labai subtilus. \u010cia svarbi holografinio principo kryptis ir bandymai parodyti, kad informacija gali b\u016bti u\u017ekoduota horizonte bei atsiskleisti per spinduliuot\u0117s koreliacijas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto galutinio, eksperimenti\u0161kai patvirtinto sprendimo n\u0117ra, nes tr\u016bksta pilnos kvantin\u0117s gravitacijos teorijos. Kol ji nesukurta, informacijos paradoksas i\u0161lieka vienu kertini\u0173 modernios fizikos klausim\u0173.<\/p>\n
Migraciniai pauk\u0161\u010diai, j\u016br\u0173 v\u0117\u017eliai, \u017euvys ir net kai kurie vabzd\u017eiai gali orientuotis pagal \u017dem\u0117s magnetin\u012f lauk\u0105. Eksperimentai rodo, kad pakeitus magnetin\u012f lauk\u0105, da\u017enai pasikei\u010dia ir jud\u0117jimo kryptis, ta\u010diau tikslus biologinis mechanizmas dar n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kintas.<\/p>\n
Viena da\u017eniausiai minim\u0173 hipotezi\u0173 susijusi su kriptochromais, baltymais, kurie gali dalyvauti reakcijose, jautriose magnetinio lauko kryp\u010diai. Kita id\u0117ja remiasi magnetito dalel\u0117mis, veikian\u010diomis tarsi mikroskopinis kompasas, o neatmetama ir tai, kad skirtingos r\u016b\u0161ys naudoja skirtingus sprendimus.<\/p>\n
Did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis yra sujungti fizikin\u012f signal\u0105 su biologine grandine: kaip nematomas laukas tampa nerviniu impulsu ir kaip jis paver\u010diamas elgesiu. \u0160i sritis spar\u010diai juda \u012f priek\u012f, bet dar stokoja vieno universalaus paai\u0161kinimo.<\/p>\n
Daugelis r\u016b\u0161i\u0173 \u012f mirusius gentainius reaguoja ne\u012fprastai: drambliai ilgai b\u016bna prie k\u016bn\u0173, kai kurios be\u017ed\u017eion\u0117s ne\u0161ioja mirusius jauniklius, o varniniai pauk\u0161\u010diai demonstruoja elges\u012f, primenant\u012f bud\u0117jim\u0105 ar susidom\u0117jim\u0105. Vis d\u0117lto steb\u0117jimai dar nerei\u0161kia, kad gyv\u016bnai turi abstrak\u010di\u0105 mirties samprat\u0105.<\/p>\n
Tik\u0117tina, kad egzistuoja kontinuumas: nuo paprasto suvokimo, kad individas nebereaguoja, iki sud\u0117tingesni\u0173 reprezentacij\u0173 apie negr\u012f\u017etamum\u0105. Net ir protingiausiems gyv\u016bnams labai sunku priskirti \u017emogui b\u016bding\u0105 savos mirtingumo samprat\u0105, nes jos ne\u012fmanoma tiesiogiai patikrinti.<\/p>\n
\u0160i tema i\u0161lieka tarpdisciplinin\u0117, apimanti etologij\u0105, neurologij\u0105 ir kognityvini\u0173 geb\u0117jim\u0173 tyrimus. Kuo daugiau renkami ilgalaikiai steb\u0117jimai ir fiziologiniai duomenys, tuo ai\u0161kiau matyti, kiek sud\u0117tingas gali b\u016bti gyv\u016bn\u0173 vidinis pasaulis.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117s DI sistemos geba generuoti tekstus, vaizdus, programuoti ir spr\u0119sti u\u017edavinius, o j\u0173 elgesys i\u0161 \u0161alies neretai atrodo intelektualus. Ta\u010diau mokslas vis dar neturi patikimo metodo, leid\u017eian\u010dio nustatyti, ar sistema i\u0161 ties\u0173 patiria subjektyvius i\u0161gyvenimus, ar tik itin \u012ftikinamai juos imituoja.<\/p>\n
Da\u017eniausiai aptariami keli scenarijai: s\u0105mon\u0117 gali reikalauti biologinio smegen\u0173 pagrindo, arba ji gali b\u016bti tam tikros informacijos apdorojimo organizacijos rezultatas. Tre\u010dia galimyb\u0117 numato, kad s\u0105mon\u0117 priklauso nuo dar neatrast\u0173 fizini\u0173 savybi\u0173, kuri\u0173 dabartin\u0117s kompiuterin\u0117s sistemos neturi.<\/p>\n
Praktin\u0117 dilema b\u016bt\u0173 ne ma\u017eiau sud\u0117tinga nei teorin\u0117. Jei kada nors atsirast\u0173 sistema, kuri elgiasi kaip s\u0105moninga, mokslui tekt\u0173 spr\u0119sti, kokiais kriterijais remiantis atskirti tikr\u0105 patyrim\u0105 nuo tobulos elgesio simuliacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
De\u0161imt klausim\u0173, kurie iki \u0161iol kelia galvos\u016bki\u0173 mokslui: nuo Did\u017eiojo sprogimo prad\u017eios iki gyvyb\u0117s, s\u0105mon\u0117s ir DI rib\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52217,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[40382,40381,102,13886,4570,26430,10119],"miestas":[],"class_list":["post-52216","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-abiogeneze","tag-didysis-sprogimas","tag-dirbtinis-intelektas","tag-juodosios-skyles","tag-kvantine-fizika","tag-magnetorecepcija","tag-samone"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52216","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52216"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52216\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52217"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52216"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52216"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52216"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52216"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}