{"id":52218,"date":"2026-09-06T18:37:12","date_gmt":"2026-09-06T18:37:12","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/06\/mokslininkai-atskleide-senovini-lasteliu-kalbos-koda-jis-atsirado-dar-pries-sudetinga-gyvybe\/"},"modified":"2026-09-06T18:37:12","modified_gmt":"2026-09-06T18:37:12","slug":"mokslininkai-atskleide-senovini-lasteliu-kalbos-koda-jis-atsirado-dar-pries-sudetinga-gyvybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/06\/mokslininkai-atskleide-senovini-lasteliu-kalbos-koda-jis-atsirado-dar-pries-sudetinga-gyvybe\/","title":{"rendered":"Mokslininkai atskleid\u0117 senovin\u012f l\u0105steli\u0173 \u201ekalbos\u201c kod\u0105: jis atsirado dar prie\u0161 sud\u0117ting\u0105 gyvyb\u0119"},"content":{"rendered":"

Mokslininkai i\u0161 Heinricho Heine\u2019s universiteto Diuseldorfe ir Eberhardo Karlo universiteto Tiubingene i\u0161siai\u0161kino, kaip itin paprasti organizmai gali koordinuoti veiksmus tarpusavyje. Tyrime nagrin\u0117tos melsvabakter\u0117s, priklausan\u010dios Nostoc gen\u010diai, kurios sudaro i\u0161tisas tarpusavyje sujungt\u0173 l\u0105steli\u0173 grandines.<\/p>\n

Nors \u0161ios bakterijos neturi l\u0105stel\u0117s branduolio, j\u0173 kolonijos veikia steb\u0117tinai darniai. Kad i\u0161gyvent\u0173, kaimynin\u0117s l\u0105stel\u0117s turi dalintis med\u017eiagomis ir greitai perduoti signalus, ypa\u010d kei\u010diantis aplinkos s\u0105lygoms.<\/p>\n

Signalai keliauja per kalc\u012f<\/h2>\n

Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad pagrindinis komunikacijos \u201ene\u0161\u0117jas\u201c yra kalcio jonai. J\u0173 koncentracijos poky\u010diai ir jud\u0117jimas tarp susijungusi\u0173 l\u0105steli\u0173 leid\u017eia perduoti informacij\u0105 ir reguliuoti, kaip veikia jungtys, sujungian\u010dios kaimynines l\u0105steles.<\/p>\n

Tokia schema primena princip\u0105, kuris gerai \u017einomas ir sud\u0117tingesniuose organizmuose, \u012fskaitant gyv\u016bnus: l\u0105stel\u0117s palaiko tiesioginius ry\u0161ius per specializuotas jungtis, kad gal\u0117t\u0173 apsikeisti signalais. Nors melsvabakteri\u0173 jungtys n\u0117ra identi\u0161kos gyv\u016bn\u0173 audiniuose aptinkamoms, pats valdymo principas pasirodo esantis netik\u0117tai pana\u0161us.<\/p>\n

Kod\u0117l tai svarbu evoliucijai?<\/h2>\n

Darbo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tokie rezultatai rodo labai sen\u0105 \u0161akn\u012f: l\u0105steli\u0173 komunikacijos mechanizmai gal\u0117jo atsirasti gerokai anks\u010diau, nei \u017dem\u0117je i\u0161sivyst\u0117 daugial\u0105s\u010diai organizmai su audiniais ir organais. Kitaip tariant, tai gali b\u016bti ne \u201ev\u0117lyvas\u201c evoliucijos i\u0161radimas, o bazin\u0117 biologin\u0117 strategija, susiformavusi ankstyvoje gyvyb\u0117s istorijoje.<\/p>\n

\u0160i \u012f\u017evalga svarbi ai\u0161kinantis vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 gyvyb\u0117s l\u016b\u017ei\u0173: per\u0117jim\u0105 prie daugial\u0105sti\u0161kumo. Vien tik l\u0105steli\u0173 \u201esuklijavimo\u201c nepakanka, kad atsirast\u0173 sud\u0117tingas organizmas, nes reikia patikimo b\u016bdo koordinuoti veikl\u0105, dalintis i\u0161tekliais ir greitai reaguoti \u012f kaimyn\u0173 poky\u010dius.<\/p>\n

Kas toliau?<\/h2>\n

Mokslinink\u0173 teigimu, geriau supratus, kaip paprasti organizmai sprend\u0117 koordinacijos problem\u0105, galima tiksliau atkurti keli\u0105, vedus\u012f \u012f sud\u0117tingesnes gyvyb\u0117s formas. Be to, kalcio signal\u0173 vaidmuo melsvabakter\u0117se suteikia papildom\u0173 u\u017euomin\u0173, kod\u0117l kalcis taip pla\u010diai paplit\u0119s kaip universalus biologinis \u201ejungiklis\u201c skirtingose gyvyb\u0117s \u0161akose.<\/p>\n

Tyrimo i\u0161vada ai\u0161ki: l\u0105steli\u0173 komunikacija n\u0117ra modernus rei\u0161kinys. Pana\u0161u, kad jos pagrindiniai principai egzistavo dar tada, kai \u017dem\u0117je dominavo gerokai paprastesn\u0117s gyvyb\u0117s formos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimas rodo, kad melsvabakter\u0117s Nostoc l\u0105stel\u0117s informacij\u0105 perduoda kalcio jonais, o \u0161is mechanizmas gali b\u016bti senesnis u\u017e daugial\u0105st\u0119 gyvyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52219,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[40386,3211,40385,40384,36362,40383],"miestas":[],"class_list":["post-52218","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-embo-journal","tag-evoliucija","tag-kalcio-jonai","tag-lasteliu-komunikacija","tag-melsvabakteres","tag-nostoc"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52218","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52218"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52218\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52219"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52218"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52218"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52218"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52218"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}