Va\u017eiavimas dvira\u010diu ar batrai\u0161\u010di\u0173 u\u017esiri\u0161imas da\u017enai vyksta beveik automati\u0161kai \u2013 tarsi k\u016bnas pats \u201e\u017einot\u0173\u201c, k\u0105 daryti. \u0160is rei\u0161kinys populiariai vadinamas raumen\u0173 atmintimi, ta\u010diau mokslas \u012f j\u012f \u017evelgia kiek tiksliau.<\/p>\n
Ar raumenys i\u0161 ties\u0173 turi atmint\u012f? Koks vaidmuo tenka smegenims? Mokslininkai ai\u0161kina, kad atsakymas priklauso nuo to, k\u0105 tiksliai vadiname \u201eraumen\u0173 atmintimi\u201c.<\/p>\n
Kasdien\u0117je kalboje raumen\u0173 atmintimi vadiname geb\u0117jim\u0105 atlikti sud\u0117tingus veiksmus beveik negalvojant: groti instrumentu, megzti, vairuoti ar atlikti sportinius judesius. Vis d\u0117lto kognityviniai mokslininkai \u0161i\u0105 atminties r\u016b\u0161\u012f da\u017eniau vadina proced\u016brine atmintimi.<\/p>\n
Proced\u016brin\u0117 atmintis priskiriama nedeklaratyviajai atmin\u010diai \u2013 tai rei\u0161kia, kad ji labiau susijusi su veiksmais, o ne su \u017eod\u017eiais ar s\u0105moningai \u012fvardijamomis \u017einiomis. D\u0117l to da\u017enai b\u016bna lengviau parodyti, kaip atlikti veiksm\u0105, nei tiksliai j\u012f paai\u0161kinti vien \u017eod\u017eiais. Pavyzd\u017eiui, suaugusiajam nesunku pa\u010diam u\u017es\u0117sti ant dvira\u010dio ir va\u017eiuoti, ta\u010diau detaliai paai\u0161kinti vaikui, kada ir kaip tiksliai pasukti vair\u0105 ar perkelti svor\u012f, gali b\u016bti gerokai sud\u0117tingiau.<\/p>\n
Kartojimas laikomas vienu grei\u010diausi\u0173 b\u016bd\u0173 stiprinti proced\u016brin\u0119 atmint\u012f. Mokantis naujo \u012fg\u016bd\u017eio prad\u017eioje reikia daug s\u0105moning\u0173 pastang\u0173: kiekvienas judesys turi b\u016bti kontroliuojamas, tikrinama seka, taisomos klaidos. Ilgainiui, kai \u012fg\u016bdis kartojamas, jis tampa vis labiau automatinis. D\u0117l to \u017emogus kartais net neprisimena, kuriuo keliu parva\u017eiavo namo \u2013 mar\u0161rutas buvo atliktas kaip daug kart\u0173 kartota veiksm\u0173 grandin\u0117.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad proced\u016brinei atmin\u010diai palaikyti svarbus \u012fvairi\u0173 smegen\u0173 sri\u010di\u0173 bendras darbas. Mokantis naujo dalyko aktyviau \u012fsitraukia prefrontalin\u0117 ir frontoparietalin\u0117 smegen\u0173 \u017eiev\u0117 \u2013 sritys, susijusios su d\u0117mesiu, darbine atmintimi ir s\u0105moningu, pastang\u0173 reikalaujan\u010diu m\u0105stymu. Ta\u010diau \u012fg\u016bd\u017eiui tampant automatiniu, vis daugiau pasikliaujama sensomotoriniais tinklais, kurie apdoroja jutimin\u0119 informacij\u0105 ir padeda parinkti tinkamiausi\u0105 fizin\u012f atsak\u0105. D\u0117l to sud\u0117tingus veiksmus galima atlikti su ma\u017eesn\u0117mis s\u0105moningomis pastangomis.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad proced\u016brin\u0117 atmintis da\u017enai i\u0161lieka gana stabili net esant kognityviniam nuosmukiui. Sergant demencija ar patiriant kitus pa\u017einimo sutrikimus, sunkiausi paprastai b\u016bna tie u\u017edaviniai, kurie reikalauja s\u0105moning\u0173 pastang\u0173. Vis d\u0117lto ilgainiui \u012fgyti automatiniai \u012fg\u016bd\u017eiai neretai i\u0161lieka. Tod\u0117l galima sutikti demencija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, kurie vis dar geba megzti ar \u0161okti, nors jiems sunku prisiminti artim\u0173j\u0173 vardus.<\/p>\n
Tyrimai rodo, kad muzika ypa\u010d stipriai \u201epasiekia\u201c proced\u016brin\u0119 atmint\u012f. Pavyzd\u017eiui, viename Kanadoje atliktame tyrime nustatyta, kad Alzheimerio demencija sergantys \u017emon\u0117s \u017eod\u017eius geriau atpa\u017eino tada, kai jie buvo dainuojami, o ne tiesiog pasakomi. Kitas tyrimas Australijoje parod\u0117, kad net ir sunkios Alzheimerio demencijos atveju \u017emogus gali i\u0161mokti nauj\u0105 dain\u0105: 91 met\u0173 moteris, anks\u010diau niekada nebuvusi muzikante, i\u0161moko visi\u0161kai nauj\u0105 k\u016brin\u012f ir sugeb\u0117jo j\u012f padainuoti dar ir po dviej\u0173 savai\u010di\u0173, nors atminties testo metu \u017eod\u017ei\u0173 neatsimin\u0117.<\/p>\n
Terminas \u201eraumen\u0173 atmintis\u201c kartais vartojamas ir tiesiogine prasme, kalbant apie tai, kad anks\u010diau treniruoti raumenys gali grei\u010diau atgauti j\u0117g\u0105 ar mas\u0119 po pertraukos. Tyrimai leid\u017eia manyti, kad ankstesn\u0117s treniruot\u0117s gali pagreitinti raumen\u0173 augim\u0105 \u2013 tik\u0117tina, d\u0117l poky\u010di\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 veikloje ar sandaroje. Ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad net ir tokiu atveju raumenys \u201enesaugo\u201c prisiminim\u0173 taip, kaip tai daro smegenys.<\/p>\n
Greito ir paprasto b\u016bdo sustiprinti proced\u016brin\u0119 atmint\u012f n\u0117ra. Pirmiausia tenka pereiti pradin\u012f mokymosi etap\u0105, kai \u012fg\u016bdis reikalauja daug d\u0117mesio ir pastang\u0173. Praktika padeda smegenims ma\u017eiau remtis d\u0117mes\u012f valdan\u010diomis priekin\u0117mis sritimis ir daugiau \u012ftraukti motorines funkcijas palaikan\u010dius tinklus.<\/p>\n
Kad treniruot\u0117s b\u016bt\u0173 efektyvesn\u0117s, mokslininkai rekomenduoja praktik\u0105 paskirstyti per kelis u\u017esi\u0117mimus, o ne visk\u0105 daryti vienu kartu. Toks i\u0161d\u0117stymas ver\u010dia prisiminim\u0105 \u201eatkurti\u201c i\u0161 naujo, tod\u0117l ger\u0117ja ilgalaikis \u012fsiminimas. Taip pat gali pad\u0117ti miegas po treniruo\u010di\u0173 \u2013 tyrimai rodo, kad miegant sustipr\u0117ja naujai i\u0161mokt\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u012ftvirtinimas.<\/p>\n
Nors proced\u016brin\u0117s atminties stiprinimas reikalauja laiko, nauji \u012fg\u016bd\u017eiai praturtina kasdienyb\u0119. Be to, per gyvenim\u0105 i\u0161lavinti automatiniai geb\u0117jimai gali pad\u0117ti i\u0161laikyti ry\u0161\u012f su svarbiomis patirtimis ir artimaisiais net tada, kai bendra kognityvin\u0117 sveikata ima silpti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Va\u017eiavimas dvira\u010diu ar batrai\u0161\u010di\u0173 u\u017esiri\u0161imas da\u017enai vyksta beveik automati\u0161kai \u2013 tarsi k\u016bnas pats \u201e\u017einot\u0173\u201c, k\u0105 daryti. \u0160is rei\u0161kinys populiariai vadinamas raumen\u0173 atmintimi, ta\u010diau mokslas \u012f j\u012f \u017evelgia kiek tiksliau. Ar raumenys i\u0161 ties\u0173 turi atmint\u012f? Koks vaidmuo tenka smegenims? Mokslininkai ai\u0161kina, kad atsakymas priklauso nuo to, k\u0105 tiksliai vadiname \u201eraumen\u0173 atmintimi\u201c. Kasdien\u0117je kalboje raumen\u0173 atmintimi […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5224,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5223","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5223","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5223"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5223\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5224"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5223"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5223"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5223"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5223"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}