{"id":52297,"date":"2026-09-07T05:17:43","date_gmt":"2026-09-07T05:17:43","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/07\/mokslininkai-rado-nauja-pedsaka-kovoje-su-nutukimu-zarnyno-bakterijos-gali-lemti-svori\/"},"modified":"2026-09-07T05:17:43","modified_gmt":"2026-09-07T05:17:43","slug":"mokslininkai-rado-nauja-pedsaka-kovoje-su-nutukimu-zarnyno-bakterijos-gali-lemti-svori","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/07\/mokslininkai-rado-nauja-pedsaka-kovoje-su-nutukimu-zarnyno-bakterijos-gali-lemti-svori\/","title":{"rendered":"Mokslininkai rado nauj\u0105 p\u0117dsak\u0105 kovoje su nutukimu: \u017earnyno bakterijos gali lemti svor\u012f"},"content":{"rendered":"<h2>Nutukimas tampa pasauline epidemija<\/h2>\n<p>Nutukimas jau seniai neb\u0117ra vien gyvenimo b\u016bdo problema \u2013 Pasaulio sveikatos organizacija j\u012f apib\u016bdina kaip l\u0117tin\u0119, da\u017enai atsinaujinan\u010di\u0105 lig\u0105, kuri\u0105 lemia genetika, neurobiologija, aplinka ir maisto prieinamumas. 2022 metais nutukimu pasaulyje gyveno ma\u017edaug kas a\u0161tuntas \u017emogus, o antsvor\u012f tur\u0117jo milijardai suaugusi\u0173j\u0173.<\/p>\n<p>Svorio augimas paprastai siejamas su teigiamu energijos balansu, kai suvartojama daugiau kalorij\u0173 nei j\u0173 sudeginama. Ta\u010diau apetitas, sotumo jausmas, energijos s\u0105naudos ir reakcija \u012f gydym\u0105 priklauso nuo daugyb\u0117s mechanizm\u0173, tod\u0117l mokslas vis da\u017eniau ie\u0161ko papildom\u0173 paai\u0161kinim\u0173.<\/p>\n<h2>Kaip \u017earnynas susij\u0119s su svoriu<\/h2>\n<p>Vienas aktyviausiai tiriam\u0173 veiksni\u0173 yra \u017earnyno mikrobiota \u2013 trilijonai mikroorganizm\u0173, padedan\u010di\u0173 skaidyti maisto med\u017eiagas ir gaminan\u010di\u0173 \u012fvairius metabolitus. Tarp j\u0173 yra trumposios grandin\u0117s riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys, kurios gali veikti \u017earnyno barjer\u0105, imunin\u012f atsak\u0105 ir hormon\u0173, susijusi\u0173 su alkiu bei sotumu, i\u0161siskyrim\u0105.<\/p>\n<p>Mokslininkai taip pat tiria \u017earnyno ir smegen\u0173 a\u0161\u012f \u2013 komunikacijos keli\u0105, kuriuo \u017earnyne vykstantys procesai gali daryti \u012ftak\u0105 elgsenai, alkio signalams ir net streso reakcijoms. Be to, mikrobiota dalyvauja tul\u017eies r\u016bg\u0161\u010di\u0173 apykaitoje, o tai siejama su riebal\u0173 vir\u0161kinimu ir med\u017eiag\u0173 apykaita.<\/p>\n<h2>K\u0105 rodo naujausi tyrimai<\/h2>\n<p>Tyrimai rodo, kad nutukim\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms da\u017eniau nustatoma ma\u017eesn\u0117 mikroorganizm\u0173 \u012fvairov\u0117 ir kitoks j\u0173 gen\u0173 aktyvumas. 2024 metais paskelbta didel\u0117s apimties meta analiz\u0117, ap\u0117musi 3 329 m\u0117ginius i\u0161 17 \u0161ali\u0173, rado pasikartojan\u010dius mikrobiotos skirtumus ir su nutukimu susijusius metabolinius kelius.<\/p>\n<p>Kartu paneigiamas anks\u010diau pla\u010diai kartotas supaprastinimas, kad nutukim\u0105 es\u0105 patikimai i\u0161duoda vien bakterij\u0173 Firmicutes ir Bacteroidetes santykis. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad toks rodiklis n\u0117ra universalus ir negali b\u016bti laikomas patikimu diagnostiniu matu.<\/p>\n<p>Svarbiausia problema \u2013 prie\u017easties ir pasekm\u0117s klausimas. Mityba, vaistai, fizinis aktyvumas, am\u017eius, \u017earnyno turinio slinkimo greitis ir pati liga gali keisti mikrobiot\u0105, tod\u0117l ry\u0161ys neb\u016btinai rei\u0161kia, kad b\u016btent mikrobiota sukelia nutukim\u0105.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l bandymai \u017emon\u0117ms dar neperlau\u017e\u0117 situacijos<\/h2>\n<p>Stipri\u0173 argument\u0173 pateik\u0117 eksperimentai su gyv\u016bnais: perk\u0117lus mikrobiot\u0105 i\u0161 skirtingo k\u016bno sud\u0117jimo donor\u0173, gyv\u016bnams kito riebalinio audinio kaupimas, ta\u010diau rezultatai priklaus\u0117 ir nuo mitybos. Tai rodo biologin\u0119 galimyb\u0119, bet tokie duomenys negali b\u016bti tiesiogiai perkelti \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p>\u017dmoni\u0173 tyrimuose daug \u017eadan\u010di\u0173 signal\u0173 irgi yra: dalyje darb\u0173 nustatyta, kad tam tikros pradin\u0117s mikrobiomo funkcijos gali b\u016bti susijusios su s\u0117kme kei\u010diant gyvenimo b\u016bd\u0105 ir ma\u017einant svor\u012f. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad kol kas tai labiau kryptys tolimesniems tyrimams, o ne paruo\u0161tas klinikinis \u012frankis.<\/p>\n<p>Entuziazm\u0105 v\u0117sina bandymai tiesiogiai keisti mikrobiot\u0105. Randomizuotuose tyrimuose i\u0161mat\u0173 mikrobiotos transplantacija i\u0161 liekno donoro ne visada suteik\u0117 papildomos naudos ma\u017einant svor\u012f, o probiotikai negali b\u016bti laikomi universaliu liekn\u0117jimo sprendimu, nes poveikis priklauso nuo konkretaus \u0161tamo, doz\u0117s ir situacijos.<\/p>\n<p>Tarptautiniai ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iuo metu \u012frodym\u0173 nepakanka, jog komerciniai mikrobiomo tyrimai b\u016bt\u0173 rutini\u0161kai naudojami klinikin\u0117je praktikoje. Mikroorganizm\u0173 analiz\u0117 ateityje gali prisid\u0117ti prie labiau individualizuotos terapijos, ta\u010diau \u0161iandien ji nepakei\u010dia patikrint\u0173 metod\u0173: mitybos korekcijos, fizinio aktyvumo, psichologin\u0117s pagalbos, o kai reikia \u2013 vaist\u0173 ar bariatrin\u0117s chirurgijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimai rodo ry\u0161\u012f tarp \u017earnyno mikrobiotos ir nutukimo, ta\u010diau ekspertai \u012fsp\u0117ja: diagnostikai ir gydymui dar tr\u016bksta tvirt\u0173 \u012frodym\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52298,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[14823,21823,1247,3152,723,1486],"miestas":[],"class_list":["post-52297","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-bariatrine-chirurgija","tag-mikrobiomas","tag-nutukimas","tag-pasaulio-sveikatos-organizacija","tag-probiotikai","tag-zarnyno-mikrobiota"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52297","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52297"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52297\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52298"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52297"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52297"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52297"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52297"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}