Rudenin\u0117s aviet\u0117s, dar vadinamos pakartotinai deran\u010diomis, da\u017enai laikomos lengviau auginamomis be chemijos, nes jos \u017eydi ir dera v\u0117liau, kai dalies kenk\u0117j\u0173 aktyvumas jau suma\u017e\u0117j\u0119s. Vis d\u0117lto net ir tokiuose kr\u016bmuose kartais randamos lervos, o uogos grei\u010diau genda, jei avietynas nepri\u017ei\u016brimas sistemi\u0161kai.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 \u017eal\u0105 uogoms daro vabzd\u017eiai, kuri\u0173 lervos vystosi \u017eieduose ar vaisiuose, o plika akimi problema ne visada matoma. D\u0117l to br\u0119stant derliui cheminiai pur\u0161kimai tampa ne tik rizikingi, bet ir prakti\u0161kai nenaudingi, nes svarbiausia yra prevencija ir tinkama avietyno higiena.<\/p>\n
Rudenini\u0173 veisli\u0173 prana\u0161umas slypi biologijoje: jos naujus \u016bglius u\u017eaugina pavasar\u012f, o \u017eiedus krauna ant t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 \u016bgli\u0173 antroje vasaros pus\u0117je. Dalis kenk\u0117j\u0173, kurie labiausiai puola anksti \u017eydin\u010dias vasarines avietes, iki to laiko jau b\u016bna pra\u0117j\u0119 aktyviausi\u0105 ciklo etap\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau \u201elengviau\u201c nerei\u0161kia \u201ebe darbo\u201c. Jei aviet\u0117s auga per tankiai, yra daug pikt\u017eoli\u0173, o seni \u016bgliai paliekami per \u017eiem\u0105, kenk\u0117jai ir ligos randa puikias s\u0105lygas i\u0161likti ir kit\u0105 sezon\u0105.<\/p>\n
Vienas efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 ma\u017einti kenk\u0117j\u0173 ir lig\u0173 spaudim\u0105 rudenin\u0117ms aviet\u0117ms yra kasmetinis \u016bgli\u0173 nupjovimas kuo ar\u010diau \u017eem\u0117s. Tai daroma v\u0117lyv\u0105 ruden\u012f, kai baigiasi der\u0117jimas, arba anksti pavasar\u012f, prie\u0161 prasidedant vegetacijai.<\/p>\n
Palikti auk\u0161tus stuobrius neverta: kuo daugiau senos medienos ir pernyk\u0161\u010di\u0173 liku\u010di\u0173, tuo daugiau viet\u0173 per\u017eiemoti kenk\u0117jams ir lig\u0173 suk\u0117l\u0117jams. Nupjautus \u016bglius svarbu i\u0161ne\u0161ti i\u0161 sklypo, o ne palikti avietyno pakra\u0161\u010diuose, kad infekcijos \u017eidiniai negr\u012f\u017et\u0173 \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 viet\u0105.<\/p>\n
Jei norisi kuo ma\u017eiau intervencij\u0173, avietynui padeda paprasti augaliniai nuovirai ir u\u017epilai, kurie da\u017eniau naudojami kaip atbaidymo ir augalo stiprinimo priemon\u0117s. Praktikoje sodininkai da\u017enai renkasi dilg\u0117li\u0173 u\u017epil\u0105, \u010desnako ar svog\u016bn\u0173 nuovir\u0105, ypa\u010d kai matomi pirmieji amar\u0173 ar kit\u0173 smulki\u0173 kenk\u0117j\u0173 po\u017eymiai.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbus ir augal\u0173 kaimynyst\u0117s principas: \u0161alia avie\u010di\u0173 sodinami stipraus kvapo augalai gali ma\u017einti kenk\u0117j\u0173 \u201eorientacij\u0105\u201c ir traukti naudingus vabzd\u017eius. Tai n\u0117ra stebuklas per nakt\u012f, bet kaip ilgalaik\u0117 profilaktika da\u017enai pasiteisina, ypa\u010d ma\u017eesniuose soduose.<\/p>\n
Net kai uogos atrodo nepriekai\u0161tingos, prie\u0161 \u0161aldym\u0105 ar uogieni\u0173 virim\u0105 galima pasitikrinti, ar viduje n\u0117ra lerv\u0173. Tam tinka \u0161altas vanduo su druska: \u012f 1 litr\u0105 vandens \u012fmai\u0161oma ma\u017edaug 1 \u0161auk\u0161tas druskos, o aviet\u0117s palaikomos apie 10\u201315 minu\u010di\u0173.<\/p>\n
Jei uogose yra pasisl\u0117pusi\u0173 lerv\u0173, jos da\u017enai i\u0161lenda \u012f pavir\u0161i\u0173 arba nus\u0117da indo dugne. Po tokio mirkymo avietes b\u016btina \u0161velniai perlieti \u0161variu vandeniu per sietel\u012f, kad nelikt\u0173 druskos skonio ir uogos b\u016bt\u0173 tinkamos vartoti ar perdirbti.<\/p>\n
Rudenini\u0173 avie\u010di\u0173 derli\u0173 iki pat \u0161aln\u0173 da\u017eniausiai lemia ne pur\u0161kimai, o disciplina: kasmetinis nupjovimas, \u0161vara avietyne, protinga prevencija ir atsargus derliaus paruo\u0161imas. Taip uogos i\u0161lieka tvirtesn\u0117s, ma\u017eiau genda, o tikimyb\u0117 rasti nepageidaujam\u0173 \u201esiurpriz\u0173\u201c krep\u0161yje smarkiai suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Rudenin\u0117s aviet\u0117s gali der\u0117ti iki \u0161aln\u0173 ir be chemijos: padeda nupjovimas prie \u017eem\u0117s, avietyno higiena, nat\u016bral\u016bs nuovirai ir druskos vandens testas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[13924,37290,4957,2042,35266,1889],"miestas":[],"class_list":["post-52359","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-augalu-kenkejai","tag-avieciu-genejimas","tag-avietes","tag-naturalus-purskalai","tag-rudenines-avietes","tag-sodininkyste"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52359","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52359"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52359\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52359"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52359"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52359"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52359"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}