Demencija da\u017eniausiai siejama su atminties prast\u0117jimu, ta\u010diau nauji duomenys rodo, kad \u012fsp\u0117jamieji \u017eenklai gali pasirodyti gerokai anks\u010diau. Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f netik\u0117t\u0105 simptom\u0105, kuris neretai ignoruojamas.<\/p>\n
JAV Filadelfijoje esan\u010dio Drexelio universiteto mokslininkai, i\u0161analizav\u0119 daugiau kaip 833 000 pacient\u0173 medicininius \u012fra\u0161us, nustat\u0117 ry\u0161\u012f tarp balso sutrikim\u0173 ir v\u0117liau i\u0161ry\u0161k\u0117jusio kognityvinio silpn\u0117jimo. Tyrime vertinti \u017emon\u0117s, kurie kasmet lank\u0117si pas \u0161eimos gydytojus.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad asmenims, tur\u0117jusiems balso sutrikim\u0173, bet netur\u0117jusiems klausos praradimo, demencijos ar kognityvini\u0173 sutrikim\u0173 rizika buvo apie 58 proc. didesn\u0117 nei tiems, kurie balso problem\u0173 netur\u0117jo. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai yra ry\u0161ys, o ne \u012frodymas, jog balso sutrikimai tiesiogiai sukelia demencij\u0105.<\/p>\n
Anks\u010diau daug d\u0117mesio buvo skiriama klausos praradimui, kuris siejamas su didesne demencijos rizika d\u0117l suma\u017e\u0117jusio bendravimo ir menkesn\u0117s smegen\u0173 stimuliacijos. Naujas darbas leid\u017eia \u012f problem\u0105 pa\u017evelgti pla\u010diau ir \u012fvertinti, kad balso sutrikimai gali veikti pana\u0161iu mechanizmu.<\/p>\n
Pasak tyrimo autori\u0173, pakit\u0119s balsas ar skausmas kalbant gali lemti, kad \u017emogus ima re\u010diau dalyvauti socialin\u0117se veiklose, vengia pokalbi\u0173, ma\u017eiau dainuoja ar skaito garsiai. Tai gali suma\u017einti kasdien\u012f protin\u012f aktyvum\u0105 ir socialin\u012f \u012fsitraukim\u0105, kurie laikomi svarbiais kognityvin\u0117s sveikatos veiksniais.<\/p>\n
\u201eJei balso sutrikimas kei\u010dia j\u016bs\u0173 bals\u0105 arba kalbant ar dainuojant jau\u010diate skausm\u0105, nat\u016bralu, kad re\u010diau \u012fsitrauksite \u012f socialines ir kitas veiklas, kurios palaiko smegen\u0173 darb\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Drexelio universiteto Medicinos koled\u017eo profesorius Robertas Sataloffas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nurodo, kad stipriausias ry\u0161ys su demencija fiksuotas tiems \u017emon\u0117ms, kurie tur\u0117jo ir klausos, ir balso sutrikim\u0173. Vis d\u0117lto i\u0161skirtin\u0117 \u017einia ta, kad vien balso problemos, net ir be klausos praradimo, siejosi su didesne rizika nei vien klausos praradimas.<\/p>\n
Profesorius R. Sataloffas taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad medicinoje pana\u0161ios tendencijos pastebimos ir sergant Parkinsono liga, kai balso poky\u010diai kai kuriems pacientams pasirei\u0161kia anks\u010diau nei kiti b\u016bdingi fiziniai simptomai. Tai nerei\u0161kia, kad balso pokytis yra specifinis demencijos \u017eenklas, ta\u010diau jis gali b\u016bti svarbi u\u017euomina vertinant bendr\u0105 rizik\u0105.<\/p>\n
Specialistai pataria nenumoti ranka \u012f u\u017esit\u0119sus\u012f u\u017ekimim\u0105, balso silpn\u0117jim\u0105 ar skausm\u0105 kalbant, ypa\u010d jei simptomai t\u0119siasi ilgiau nei kelias savaites. Tokiais atvejais verta kreiptis \u012f otolaringolog\u0105, kuris gali \u012fvertinti galimas balso sutrikim\u0173 prie\u017eastis ir prireikus rekomenduoti papildom\u0105 i\u0161tyrim\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai ragina t\u0119sti tyrimus, kad b\u016bt\u0173 ai\u0161kiau, ar balso sutrikimai gali tapti ankstyvu kognityvinio silpn\u0117jimo \u017eymeniu ir ar laiku taikomas gydymas bei reabilitacija gali tur\u0117ti \u012ftakos ilgalaik\u0117ms prognoz\u0117ms. Kol kas pabr\u0117\u017eiama, kad vien \u0161is simptomas diagnoz\u0117s nerei\u0161kia, ta\u010diau gali b\u016bti svarbus signalas neatid\u0117lioti sveikatos patikros.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad balso sutrikimai be klausos praradimo siejasi su didesne demencijos rizika ir gali pasirodyti anks\u010diau u\u017e atminties b\u0117das.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[1732,40545,2193,40547,27786,10008,40546],"miestas":[],"class_list":["post-52417","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-atmintis","tag-balso-sutrikimai","tag-demencija","tag-drexelio-universitetas","tag-klausa","tag-kognityviniai-sutrikimai","tag-otolaringologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52417","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52417"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52417\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52417"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52417"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52417"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52417"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}