Vakar\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikoje auganti g\u0117l\u0117 Erythranthe guttata i\u0161 pirmo \u017evilgsnio neatrodo i\u0161skirtin\u0117, ta\u010diau jos geb\u0117jimas prisitaikyti stebina net botanikus. Mi\u010digano valstijos universiteto tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Davido Lowry, i\u0161nagrin\u0117jo, kaip \u0161is augalas pakelia druskos poveik\u012f ir kod\u0117l kai kuriose vietov\u0117se klesti ten, kur kiti augalai greitai sunyksta.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo leidinyje American Journal of Botany. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad supratus, kaip augalai toleruoja druskingum\u0105, ateityje gali atsirasti nauj\u0173 b\u016bd\u0173 didinti ir kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, \u012fskaitant \u017eem\u0117s \u016bkio augalus, atsparum\u0105 vis da\u017en\u0117jan\u010diam dirvo\u017eemio drusk\u0117jimui.<\/p>\n
Druskingumo problema neapsiriboja paj\u016briu. Druskos \u012f aplink\u0105 patenka ir \u017eiem\u0105 barstant kelius, o stipresn\u0117s audros bei j\u016bros vandens u\u017eliejimai vis da\u017eniau paveikia pakran\u010di\u0173 ekosistemas, tod\u0117l augalai susiduria su papildomu stresu ir vandens apykaitos sutrikimais.<\/p>\n
Paj\u016bryje augalams nuolat tenka atlaikyti drusking\u0105 r\u016bk\u0105: v\u0117jas pakelia smulkias j\u016bros vandens daleles, kurios nus\u0117da ant lap\u0173 ir dirvos pavir\u0161iaus. Augalams tai n\u0117ra vien nemalonus apna\u0161as, nes didesn\u0117s druskos koncentracijos trikdo vandens pasisavinim\u0105, skatina audini\u0173 d\u017ei\u016bvim\u0105, l\u0117tina augim\u0105 ir gali tapti mirtinos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai lygino paj\u016brio ir \u017eemynini\u0173 vietovi\u0173 augalus, surinktus i\u0161 de\u0161imties viet\u0173 Oregone ir Kalifornijoje. Laboratorijoje jie atk\u016br\u0117 pakran\u010di\u0173 s\u0105lygas, augalus pur\u0161k\u0117 j\u016bros vandeniu, leido jam i\u0161d\u017ei\u016bti, o v\u0117liau matavo natrio kiek\u012f lapuose, kad \u012fvertint\u0173, kiek druskos realiai patenka \u012f augalo audinius.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo ry\u0161kus skirtumas: skai\u010diuojant pagal vien\u0105 kvadratin\u012f centimetr\u0105 lapo ploto, pakrant\u0117se aug\u0119 augalai tur\u0117jo apie 30 proc. ma\u017eiau natrio nei j\u0173 giminai\u010diai i\u0161 \u017eemyno gilumos. Tai rodo, kad svarbiausias atsparumo veiksnys gali b\u016bti ne geb\u0117jimas i\u0161tverti drusk\u0105 jau lapo viduje, o geb\u0117jimas riboti, kiek jos apskritai prasiskverbia \u012f audinius.<\/p>\n
Mokslininkai tikrino, ar skirtum\u0105 gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti lap\u0173 sandara, pavyzd\u017eiui, ma\u017eesnis ang\u0173 skai\u010dius ar greitesnis vandens nub\u0117gimas nuo pavir\u0161iaus. Vis d\u0117lto analizuoti morfologiniai po\u017eymiai nepaai\u0161kino, kod\u0117l pakran\u010di\u0173 augalai sukaupia ma\u017eiau druskos, tod\u0117l tik\u0117tina, kad lemiami yra gilesni fiziologiniai ar biocheminiai mechanizmai.<\/p>\n
\u0160i kryptis svarbi platesniame kontekste, nes drusk\u0117jantis dirvo\u017eemis yra viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, ma\u017einan\u010di\u0173 augal\u0173 produktyvum\u0105 ir biologin\u0119 \u012fvairov\u0119. Jei b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai identifikuoti mechanizmai, leid\u017eiantys augalams efektyviau \u201ene\u012fsileisti\u201c druskos \u012f lapus, tai gal\u0117t\u0173 tapti pagrindu selekcijai ar kitoms priemon\u0117ms, padedan\u010dioms prisitaikyti prie kintan\u010di\u0173 klimato ir aplinkos s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai i\u0161tyr\u0117 g\u0117l\u0119, kuri i\u0161gyvena druskingose pakrant\u0117se: ji sukaupia apie 30 proc. ma\u017eiau natrio, o tikroji paslaptis slypi giliau nei lap\u0173 sandaroje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52446,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[40576,20041,40575,40577,606,9974,34758],"miestas":[],"class_list":["post-52445","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-augalu-atsparumas","tag-botanika","tag-dirvozemio-druskingumas","tag-erythranthe-guttata","tag-kalifornija","tag-michigan-state-university","tag-oregonas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52445","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52445"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52445\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52446"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52445"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52445"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52445"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52445"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}