Betonas yra vienas svarbiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s statybos pagrind\u0173, ta\u010diau jo gamyba turi didel\u0119 klimato kain\u0105. Did\u017eiausia problema \u2013 cementas: kalkakmenio deginimas ir kiti procesai i\u0161skiria daug anglies dioksido, tod\u0117l visame pasaulyje ie\u0161koma pakaital\u0173, ma\u017einan\u010di\u0173 tar\u0161\u0105.<\/p>\n
Indijos Manipal University Jaipur tyr\u0117j\u0173 komandai, vadovaujamai civilin\u0117s in\u017einerijos specialisto Raghuvesho Tiwari, pavyko pasi\u016blyti netik\u0117t\u0105 krypt\u012f. Jie beton\u0105 band\u0117 modifikuoti bioanglimi, pagaminta i\u0161 fekalinio dumblo, kuris surenkamas ir apdorojamas nuotek\u0173 bei fekalinio dumblo tvarkymo \u012frenginiuose.<\/p>\n
Tyrime naudotas fekalinis dumblas pirmiausia d\u017eiovinamas, o tuomet kaitinamas ma\u017eo deguonies kiekio s\u0105lygomis. Toks procesas vadinamas pirolize, o jo rezultatas \u2013 anglinga, por\u0117ta med\u017eiaga bioanglis, kuri v\u0117liau sumalama ir persijojama iki smulki\u0173 milteli\u0173.<\/p>\n
\u0160iais milteliais mokslininkai pakeit\u0117 dal\u012f cemento \u012fprastame betono mi\u0161inyje. Buvo i\u0161bandyti keli variantai, kai pakei\u010diama 5, 10 ir 15 proc. cemento, o po to m\u0117giniai testuojami vertinant j\u0173 stipr\u012f ir kitas savybes.<\/p>\n
Geriausi bendri rezultatai da\u017eniausiai fiksuoti tada, kai bioanglimi pakei\u010diama 5 proc. cemento. Tyr\u0117jai nurodo, kad toks betonas ne tik buvo tvirtesnis, bet ir pasi\u017eym\u0117jo ma\u017eesniu vandens \u012fgeriamumu bei ma\u017eesniu por\u0117tumu, o tai statyboje svarbu ilgaam\u017ei\u0161kumui.<\/p>\n
\u012edomiausia, kad betonas su priedu reik\u0161mingai stipr\u0117jo ir v\u0117lesniu kiet\u0117jimo laikotarpiu. Po 91 dienos 5 proc. mi\u0161inyje vidutinis gniu\u017edymo stiprio padid\u0117jimas siek\u0117 apie 20 proc., o lenkimo stiprio \u2013 apie 36 proc.<\/p>\n
Dar didesnis lenkimo stiprio \u0161uolis pasteb\u0117tas 10 proc. variante: tyr\u0117jai skelbia iki 42 proc. augim\u0105. Tiesa, didinant pakaitalo kiek\u012f iki 15 proc., nors stipr\u0117jimas kiet\u0117jant i\u0161liko, bendras stipris jau atsiliko nuo 5 ir 10 proc. mi\u0161ini\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai ai\u0161kina, kad bioanglis yra labai por\u0117ta, tod\u0117l betone gali veikti kaip mikroskopiniai vandens rezervuarai. Ji sugeria dal\u012f vandens ir palaipsniui j\u012f atiduoda, taip pad\u0117dama vykti hidratacijos reakcijoms, kurios lemia kiet\u0117jim\u0105 ir tvirtum\u0105.<\/p>\n
Be to, bioanglis gali tur\u0117ti chemi\u0161kai aktyvi\u0173 komponent\u0173, prisidedan\u010di\u0173 prie papildom\u0173 jungini\u0173 susidarymo betono matricoje, o smulkios dalel\u0117s taip pat u\u017epildo mikrotarpus. Taip pager\u0117ja mi\u0161inio sandara ir sukibimas, ta\u010diau per didelis kiekis gali didinti defekt\u0173 bei por\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad iki praktinio pritaikymo dar yra kelias. Reikia \u012fvertinti elgsen\u0105 realiomis s\u0105lygomis, pavyzd\u017eiui, \u0161aldymo ir at\u0161ildymo cikluose, esant druskingumui ar temperat\u016br\u0173 ekstremumams, taip pat ilgalaik\u012f patvarum\u0105.<\/p>\n
Dar vienas klausimas \u2013 galimi sunkieji metalai ar kiti ter\u0161alai, kurie gali kauptis nuotek\u0173 dumble. Teori\u0161kai j\u0173 \u012fterpimas \u012f beton\u0105 gal\u0117t\u0173 \u201eu\u017erakinti\u201c dal\u012f kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173, ta\u010diau b\u016btini bandymai, ar laikui b\u0117gant jos nei\u0161siplauna ir nekelia rizikos aplinkai.<\/p>\n
Tyrimas priimtas publikuoti \u017eurnale Scientific Reports. Jei metodas pasitvirtint\u0173 platesniais tyrimais, tai gal\u0117t\u0173 tapti sprendimu, kuris vienu metu ma\u017eina atliek\u0173 problem\u0105 ir leid\u017eia bent i\u0161 dalies ma\u017einti cemento poreik\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Indijos mokslininkai beton\u0105 sustiprino bioanglimi i\u0161 fekalinio dumblo: kai kuriais atvejais lenkimo stipris i\u0161augo iki 42 proc., ta\u010diau dar reikia papildom\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52662,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[29709,32017,17082,19069,40747,9753,21103],"miestas":[],"class_list":["post-52661","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-dioksido-emisijos","tag-betonas","tag-bioanglis","tag-cementas","tag-nuoteku-dumblas","tag-scientific-reports","tag-statybu-inovacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52661","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52661"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52661\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52662"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52661"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52661"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52661"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52661"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}