Kylant pasaulinei temperat\u016brai, daugelis jau dabar saus\u0173 region\u0173, tik\u0117tina, taps dar sausesni. Mokslininkai persp\u0117ja, kad d\u0117l to sausros zon\u0173 ribos gali slinkti \u012f dr\u0117gnesnes teritorijas, keisdamos kra\u0161tovaizd\u012f ir silpnindamos ekosistemas.<\/p>\n
Naujas tyrimas rodo, kad iki \u0161io am\u017eiaus pabaigos sausros zonos gali i\u0161sipl\u0117sti ir apimti daugiau nei 40 proc. visos \u017dem\u0117s sausumos, neskai\u010diuojant Antarktidos. Tokia pl\u0117tra reik\u0161t\u0173 didesn\u0119 vandens stok\u0105, spartesn\u0119 dirvo\u017eemio degradacij\u0105 ir didesn\u0119 dykum\u0117jimo rizik\u0105.<\/p>\n
Tyrime sausros zonos apibr\u0117\u017etos pagal sausumo indeks\u0105, kuris parodo krituli\u0173 ir potencialaus garavimo santyk\u012f. Jei indeksas ma\u017eesnis nei 0,65, teritorija priskiriama sausros zonoms, nes ten krituli\u0173 nepakanka kompensuoti vandens netek\u010diai per garavim\u0105 ir augal\u0173 transpiracij\u0105.<\/p>\n
Tokios zonos skirstomos \u012f keturis tipus: nuo saus\u0173 pusiau dr\u0117gn\u0173 iki itin saus\u0173. Mokslinink\u0173 skai\u010diavimu, 1994\u20132023 met\u0173 laikotarpiu sausros zonos sudar\u0117 apie 38,58 proc. pasaulio sausumos ploto.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad daugelis ankstesni\u0173 prognozi\u0173 gal\u0117jo pervertinti saus\u0117jim\u0105, nes ne\u012ftrauk\u0117 anglies dioksido poveikio augalams. Did\u0117jant anglies dioksido koncentracijai atmosferoje, augalai gali ma\u017einti vandens netekim\u0105, nes j\u0173 \u017eioteles dalinai u\u017esiveria, tod\u0117l suma\u017e\u0117ja transpiracija.<\/p>\n
\u201e\u012eprastos projekcijos da\u017enai ne\u012fvertina anglies dioksido poveikio potencialiam garavimui, tod\u0117l saus\u0117jimo mastas gali b\u016bti i\u0161p\u016bstas, o kar\u0161t\u0173j\u0173 ta\u0161k\u0173 \u017eem\u0117lapiai \u2013 pakit\u0119\u201c, \u2013 teigiama tyrimo i\u0161vadose.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties komanda taik\u0117 anglies dioksido poveikiu pakoreguot\u0105 metod\u0105 potencialiam garavimui \u012fvertinti. Skai\u010diavimams naudoti 1960\u20132023 met\u0173 meteorologiniai duomenys ir CMIP6 klimato modeli\u0173 projekcijos.<\/p>\n
Prognozuojama, kad 2071\u20132100 met\u0173 laikotarpiu sausros zonos gali sudaryti nuo 39,31 iki 40,28 proc. \u017dem\u0117s sausumos, priklausomai nuo \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisij\u0173 scenarijaus. Did\u017eiausias augimas numatomas itin sausose zonose.<\/p>\n
Did\u017eiausi poky\u010diai, anot tyr\u0117j\u0173, tik\u0117tini Australijoje, po jos \u2013 Brazilijoje, o dalyje Afrikos prognozuojami ypa\u010d plataus masto persitvarkymai. Skai\u010diuojama, kad did\u017eiausia prognozuojama pl\u0117tra reik\u0161t\u0173 apie 2 370 000 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 papildomo sausros zon\u0173 ploto, palyginti su 1994\u20132023 met\u0173 baze.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vieningos metodikos ir atnaujinti vertinimai yra b\u016btini, nes nuo j\u0173 priklauso tiek prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimai, tiek vandens i\u0161tekli\u0173 planavimas. Kuo tiksliau bus \u012fvertintos rizikos, tuo realisti\u0161kiau bus \u012fmanoma ruo\u0161tis \u017eem\u0117s \u016bkio, miest\u0173 ir gamtos apsaugos i\u0161\u0161\u016bkiams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas prognozuoja, kad iki 2100 met\u0173 sausros zonos gali apimti per 40 proc. \u017dem\u0117s sausumos, didindamos vandens stygiaus ir dykum\u0117jimo rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52664,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3957,40748,10281,151,673,4653,3708],"miestas":[],"class_list":["post-52663","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-dioksidas","tag-cmip6","tag-dykumejimas","tag-ekosistemos","tag-klimato-kaita","tag-sausros","tag-vandens-istekliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52663","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52663"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52663\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52664"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52663"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52663"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52663"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52663"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}