Mokslininkai 17 met\u0173 steb\u0117jo, kaip buvusi ganykla, sustabd\u017eius galvij\u0173 ganym\u0105, pama\u017eu kei\u010diasi ir ima pana\u0161\u0117ti \u012f mi\u0161k\u0105. Eksperimento esm\u0117 buvo paprasta: dalis teritorijos buvo aptverta, kad gyv\u016bnai nebegr\u012f\u017et\u0173, o dalyje papildomai pasodinti vietiniai med\u017eiai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taik\u0117 dvi skirtingas atk\u016brimo strategijas ir jas lygino su plotais, paliktais nat\u016braliai sukcesijai, kai augmenija atsikuria be tiesioginio \u017emogaus \u012fsiki\u0161imo. Skirtumai buvo siejami ir su tuo, kaip plinta med\u017ei\u0173 s\u0117klos, nes tai lemia, kaip greitai \u012f teritorij\u0105 atkeliauja naujos r\u016b\u0161ys.<\/p>\n
2023 met\u0173 liep\u0105, pra\u0117jus 17 met\u0173 nuo eksperimento prad\u017eios, mokslininkai atliko detali\u0105 augal\u0173 apskait\u0105. Tyrimo plotuose suskai\u010diuotos 4 847 augal\u0173 individ\u0173 sankaupos, priskirtos 109 taksonomin\u0117ms grup\u0117ms, i\u0161 kuri\u0173 80 identifikuotos r\u016b\u0161ies lygiu.<\/p>\n
Dalis augal\u0173 buvo nustatyti tik genties ar \u0161eimos lygiu, o kai kuri\u0173 tiksliai atpa\u017einti nepavyko. Vis d\u0117lto bendras vaizdas buvo ai\u0161kus: plotai, kuriuose buvo sodinti med\u017eiai, bendrai pasi\u017eym\u0117jo didesne augal\u0173 gausa ir \u012fvairove nei tie, kurie palikti vien nat\u016braliam atsigavimui.<\/p>\n
Geriausi rezultatai fiksuoti ten, kur sodinti med\u017eiai, kuri\u0173 s\u0117klas da\u017eniau i\u0161ne\u0161ioja gyv\u016bnai. Tokiuose plotuose vidutini\u0161kai suskai\u010diuota apie 253 augalus viename sklype, kai v\u0117jo platinam\u0173 s\u0117kl\u0173 med\u017ei\u0173 plotuose buvo apie 219, o nat\u016braliai sukcesijai paliktuose sklypuose \u2013 apie 134.<\/p>\n
Pana\u0161i tendencija matyta ir r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010diuje: gyv\u016bn\u0173 platinam\u0173 s\u0117kl\u0173 med\u017ei\u0173 plotuose vidutini\u0161kai nustatyta apie 33,5 r\u016b\u0161ies, v\u0117jo platinam\u0173 s\u0117kl\u0173 plotuose \u2013 apie 29,1, o paliktuose gamtai \u2013 apie 20. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017e\u0117, kad skirtumai n\u0117ra atsitiktiniai ir rodo skirting\u0105 ekosistemos atk\u016brimo greit\u012f.<\/p>\n
Mokslininkai papildomai patikrino, ar \u012fvairov\u0117 nebuvo dirbtinai \u201ei\u0161p\u016bsta\u201c vien d\u0117l pasodint\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, tod\u0117l dal\u012f analiz\u0117s atliko atmet\u0119 augalus, kurie gal\u0117jo b\u016bti tiesiog v\u0117lesn\u0117s sodint\u0173 med\u017ei\u0173 kartos. Net ir tokiu atveju geresni rezultatai i\u0161liko plotuose, kuriuose dominavo gyv\u016bn\u0173 platinam\u0173 s\u0117kl\u0173 med\u017eiai.<\/p>\n
Tyrimo i\u0161vada prakti\u0161ka: pradin\u0117, tiksli ir vietos s\u0105lygoms pritaikyta \u017emogaus pagalba gali pagreitinti mi\u0161ko gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f degradavusias teritorijas, o v\u0117liau proces\u0105 vis labiau perima pati gamta. Ilgalaikis steb\u0117jimas parod\u0117, kad atk\u016brimas n\u0117ra momentinis, ta\u010diau kryptingai sudarytos s\u0105lygos gali sukurti savoti\u0161k\u0105 grandinin\u0119 reakcij\u0105, kai augmenijos strukt\u016bra ima spar\u010diau sud\u0117ting\u0117ti.<\/p>\n
Tokios \u012f\u017evalgos svarbios ir \u0161iandien, kai Europoje vis daugiau d\u0117mesio skiriama ekosistem\u0173 atk\u016brimui bei biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s didinimui. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad vien tik palikti plot\u0105 likimo valiai ne visada yra grei\u010diausias kelias, o gerai parinkti vietiniai med\u017eiai ir gyv\u016bn\u0173 \u201e\u012fdarbinimas\u201c kaip s\u0117kl\u0173 perne\u0161\u0117j\u0173 gali duoti pastebimai stipresn\u012f efekt\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
17 met\u0173 truk\u0119s eksperimentas parod\u0117, kad buvusi ganykla gali virsti mi\u0161ku, o geriausiai padeda vietiniai med\u017eiai, kuri\u0173 s\u0117klas platina gyv\u016bnai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52750,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[685,101,13310,5105,4468,40817],"miestas":[],"class_list":["post-52749","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-ganyklos","tag-medziu-sodinimas","tag-misku-atkurimas","tag-naturali-sukcesija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52749","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52749"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52749\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52750"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52749"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52749"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52749"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52749"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}