\u201eVisa\u201c skelbia, kad jos tinkle vykdom\u0173 atsiskaitym\u0173 stabiliomis monetomis apimtys pasiek\u0117 daugiau nei 20 mlrd. eur\u0173 metin\u012f temp\u0105. Bendrov\u0117s vertinimu, tai yra daugiau nei 15 kart\u0173 didesnis rezultatas nei prie\u0161 metus, o augim\u0105 labiausiai skatina su stabiliomis monetomis susietos mok\u0117jimo korteli\u0173 programos.<\/p>\n
Pasak \u201eVisa\u201c, per bendrov\u0117s finansini\u0173 met\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f pasaulyje veik\u0117 daugiau nei 160 korteli\u0173 program\u0173, susiet\u0173 su stabiliomis monetomis. Mok\u0117jim\u0173 apimtys tokiose programose, lyginant su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus, i\u0161augo beveik 200 proc.<\/p>\n
Bendrov\u0117 ai\u0161kina, kad spart\u0117jant kasdieniams atsiskaitymams korteli\u0173 leid\u0117jams atsiranda apyvartinio kapitalo poreikis. Jie privalo vykdyti kasdienius atsiskaitymo \u012fsipareigojimus dar iki tol, kol i\u0161 korteli\u0173 tur\u0117toj\u0173 surenkami pinigai, o tradiciniai finansavimo modeliai ne visada patog\u016bs ma\u017eesn\u0117ms ar ankstyvos stadijos programoms.<\/p>\n
\u201eVisa\u201c teigimu, daliai program\u0173 per dien\u0105 reikia tik keli\u0173 milijon\u0173 eur\u0173, ta\u010diau atsiskaitymai vyksta kasdien, tod\u0117l \u012fprastos didesn\u0117s apimties finansavimo priemon\u0117s tampa ma\u017eiau ekonomi\u0161kos. D\u0117l to kai kurie projektai, anot bendrov\u0117s, labiau ribojami ne paklausos ar tinklo infrastrukt\u016bros, o galimyb\u0117s gauti b\u016btent j\u0173 veikimo modeliui pritaikyt\u0105 apyvartin\u012f kapital\u0105.<\/p>\n
\u201eVisa\u201c pateikia pavyzd\u012f, kaip \u201eCredit Coop\u201c kartu su \u201eVisa\u201c suk\u016br\u0117 stabiliomis monetomis denominuot\u0105 atnaujinam\u0105 kredito linij\u0105, u\u017etikrint\u0105 atsiskaitym\u0173 gautinomis sumomis. \u0160io modelio esm\u0117 ta, kad finansavimas dyd\u017eiu siejamas su kasdieniais \u201eVisa\u201c atsiskaitymo failais, o gr\u0105\u017einimai automatizuojami pasitelkiant \u201eCredit Coop\u201c \u201eSpigot\u201c i\u0161mani\u0105j\u0105 sutart\u012f.<\/p>\n
Bendrov\u0117 taip pat nurodo, kad dalyvi\u0173 skolinimosi ka\u0161tai ma\u017e\u0117jo iki 30 proc., augant skolintoj\u0173 skai\u010diui, kurie finansuoja tokio tipo priemones. Tai signalizuoja, kad rinka pama\u017eu pradeda vertinti tokius srautus kaip prognozuojamus ir tinkamus strukt\u016bruotam kreditavimui.<\/p>\n
Nuo 2023 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio \u201eRain\u201c, turinti \u201eVisa\u201c pagrindinio nario status\u0105, naudojasi \u0161ia priemone kasdieniams atsiskaitymo \u012fsipareigojimams finansuoti. \u201eVisa\u201c teigimu, per \u0161\u012f laikotarp\u012f \u201eRain\u201c finansavo apie 2 mlrd. eur\u0173, u\u017efiksuota daugiau nei 2 000 skolinimosi ir daugiau nei 7 000 gr\u0105\u017einimo \u012fvyki\u0173 blok\u0173 grandin\u0117je, o \u012fsipareigojim\u0173 nevykdymo atvej\u0173 nebuvo.<\/p>\n
\u201eVisa\u201c taip pat mini kelioni\u0173 korteli\u0173 leid\u0117j\u0105 \u201eKarta\u201c, kuris, pasinaudoj\u0119s \u201eCredit Coop\u201c finansavimu, pl\u0117t\u0117 veikl\u0105 ir 2026 met\u0173 bir\u017eel\u012f pritrauk\u0117 apie 120 mln. eur\u0173. \u0160i\u0105 sum\u0105 sudar\u0117 ma\u017edaug 13 mln. eur\u0173 A serijos investicija ir apie 107 mln. eur\u0173 institucin\u0117 kredito priemon\u0117.<\/p>\n
\u201eCredit Coop\u201c platformos mastas, anot \u201eVisa\u201c, nuo 2023 met\u0173 vir\u0161ijo 2,5 mlrd. eur\u0173 sukauptos finansuotos apimties. \u012emon\u0117 nurodo daugiau nei 3 000 skolinimosi ir daugiau nei 9 000 gr\u0105\u017einimo \u012fvyki\u0173, \u012fvykdyt\u0173 blok\u0173 grandin\u0117je, o integracija su atsiskaitymo duomenimis gali \u012fgalinti ir tos pa\u010dios dienos finansavim\u0105 pagal gryn\u0105j\u0105 mok\u0117tin\u0105 sum\u0105 kiekvienam ciklui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eVisa\u201c prane\u0161a, kad atsiskaitymai stabiliomis monetomis pasiek\u0117 20 mlrd. eur\u0173 metin\u012f temp\u0105, o augim\u0105 skatina korteli\u0173 programos ir nauji finansavimo modeliai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52769,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[40838,115,114,9350,12911,3042,1617],"miestas":[],"class_list":["post-52768","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-apyvartinis-kapitalas","tag-bitcoin","tag-kriptovaliutos","tag-kriptovaliutu-mokejimai","tag-mokejimo-korteles","tag-stabiliosios-monetos","tag-visa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52768","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52768"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52768\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52769"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52768"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52768"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52768"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52768"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}