Italijos ekonomika 2026 metais gali augti spar\u010diau, nei numatyta oficialiuose vald\u017eios planavimo dokumentuose, ir priart\u0117ti prie 1 proc. bendrojo vidaus produkto augimo. Toki\u0105 krypt\u012f, kalb\u0117damas Teha Cernobbio forume, \u012fvardijo ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.<\/p>\n
Pasak jo, kol kas matomas apie 0,8 proc. tempas, o palankiai besiklostant rodikliams augimas gal\u0117t\u0173 priart\u0117ti prie 1 proc. Tai dar n\u0117ra nauja oficiali prognoz\u0117, ta\u010diau signalas svarbus, nes sutampa su 2027 met\u0173 biud\u017eeto rengimo prad\u017eia.<\/p>\n
Ministerijos duomenys rodo ir kit\u0105 palanki\u0105 tendencij\u0105: 2026 met\u0173 sausio\u2013liepos m\u0117nesiais Italijos biud\u017eeto mokes\u010di\u0173 pajamos siek\u0117 346,1 mlrd. eur\u0173. Tai yra 9,4 mlrd. eur\u0173 daugiau nei tuo pa\u010diu 2025 met\u0173 laikotarpiu, arba 2,8 proc. augimas.<\/p>\n
Tiesioginiai mokes\u010diai sudar\u0117 200,7 mlrd. eur\u0173 ir augo 3,2 proc., o netiesioginiai siek\u0117 145,5 mlrd. eur\u0173 ir did\u0117jo 2,2 proc. Gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio \u012fplaukos pakilo iki 138,5 mlrd. eur\u0173, prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokes\u010dio \u2013 iki 100,3 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu laikotarpiu akcizai energijos produktams ma\u017e\u0117jo iki 12,7 mlrd. eur\u0173, tai yra 8,5 proc. kritimas. Tai siejama su laikinais sprendimais amortizuoti energijos kain\u0173 \u0161uoli\u0173 poveik\u012f, d\u0117l kuri\u0173 dalis pajam\u0173 trumpuoju laikotarpiu nepasiekia biud\u017eeto.<\/p>\n
LUISS universiteto profesorius ekonomistas Pietro Reichlin pabr\u0117\u017eia, kad beveik 1 proc. augimas yra realisti\u0161kas, ta\u010diau dar nerei\u0161kia l\u016b\u017eio. Jo vertinimu, bendras euro zonos atsigavimas juntamas pla\u010diau, o Italija pagal temp\u0105 vis dar i\u0161lieka tarp ES autsaideri\u0173.<\/p>\n
Ekonomistas kaip ilgalaik\u0119 problem\u0105 \u012fvardija \u017eem\u0105 produktyvum\u0105, kuris, anot jo, Italij\u0105 stabdo nuo pra\u0117jusio am\u017eiaus pabaigos. Net jei darbo rinka demonstruoja atsparum\u0105, daugiau dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 savaime negarantuoja didesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s, atlyginim\u0173 augimo ir spartesnio gerov\u0117s kilimo.<\/p>\n
Reichlin taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f demografij\u0105: visuomen\u0117s sen\u0117jimas ir ma\u017e\u0117jantis gimstamumas didina spaudim\u0105 pensij\u0173 sistemai ir sveikatos apsaugai. D\u0117l to vie\u0161osios i\u0161laidos nat\u016braliai auga net ir tuo atveju, kai ekonomika demonstruoja teigiam\u0105 dinamik\u0105.<\/p>\n
Nors didesn\u0117s mokes\u010di\u0173 pajamos kuria optimisti\u0161k\u0105 fon\u0105, jos automati\u0161kai netampa laisvais pinigais naujoms i\u0161laidoms. Biud\u017eeto planavime svarbiausia atskirti, kuri pajam\u0173 dalis yra strukt\u016brin\u0117 ir tvari, o kuri priklauso nuo laikino ciklo, infliacijos ar vienkartini\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n
Reichlin \u012fsp\u0117ja, kad 2027 met\u0173 biud\u017eetas grei\u010diausiai bus itin atsargus, nes fiskalin\u0117 erdv\u0117 i\u0161lieka ribota. Net ir ger\u0117jant pajamoms, teks balansuoti tarp deficito kontrol\u0117s, infliacijos poveikio suvaldymo ir augan\u010di\u0173 socialini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n
Jis teigia, kad mokes\u010di\u0173 na\u0161tos ma\u017einimas darbui ir verslui gal\u0117t\u0173 duoti teigiam\u0105 impuls\u0105, ta\u010diau tuomet b\u016btina ai\u0161kiai nurodyti, kuo bus kompensuotas pajam\u0173 netekimas. Be sprendim\u0173 produktyvumui ir demografiniam spaudimui, didesnis augimas gali likti per silpnas platesniems poky\u010diams finansuoti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Italija kalba apie beveik 1 proc. augim\u0105 ir didesnes mokes\u010di\u0173 pajamas, ta\u010diau ekspertai persp\u0117ja: 2027 met\u0173 biud\u017eete manevro laisv\u0117 i\u0161liks ma\u017ea.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":52954,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[779,3086,40970,30667,16734,40971],"miestas":[],"class_list":["post-52953","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-biudzetas","tag-bvp-augimas","tag-giancarlo-giorgetti","tag-italijos-ekonomika","tag-mokesciu-pajamos","tag-pietro-reichlin"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52953","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52953"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52953\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52954"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52953"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52953"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52953"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=52953"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}