{"id":53046,"date":"2026-09-09T18:36:31","date_gmt":"2026-09-09T18:36:31","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/09\/mokslininkas-suabejojo-kaip-smegenys-priima-sprendimus-ar-laisva-valia-tik-iliuzija\/"},"modified":"2026-09-09T18:36:31","modified_gmt":"2026-09-09T18:36:31","slug":"mokslininkas-suabejojo-kaip-smegenys-priima-sprendimus-ar-laisva-valia-tik-iliuzija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/09\/mokslininkas-suabejojo-kaip-smegenys-priima-sprendimus-ar-laisva-valia-tik-iliuzija\/","title":{"rendered":"Mokslininkas suabejojo, kaip smegenys priima sprendimus: ar laisva valia tik iliuzija?"},"content":{"rendered":"<p>Indianos universiteto mokslininkas Tomas Jamesas si\u016blo i\u0161 naujo perm\u0105styti, kaip apib\u016bdiname sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105. Jo teigimu, \u012fprastas modelis, kuriame smegenys pirmiausia priima dirgiklius, tada priima sprendim\u0105 ir tik galiausiai inicijuoja veiksm\u0105, gali b\u016bti per daug supaprastintas.<\/p>\n<p>\u0160i schema remiasi prielaida, kad tarp jutimin\u0117s informacijos apdorojimo ir judesio valdymo yra atskiras, ai\u0161kiai i\u0161skiriamas sprendimo etapas. Ta\u010diau, kaip pabr\u0117\u017eia autorius, neuromokslui palyginti lengva susieti konkre\u010dius mechanizmus su jutimais ir judesiais, o \u201esprendimo momento\u201c fizin\u012f proces\u0105 vienareik\u0161mi\u0161kai identifikuoti daug sud\u0117tingiau.<\/p>\n<p>Vietoj linijinio \u201epirma supratau, tada nusprend\u017eiau, tada padariau\u201c ai\u0161kinimo Jamesas akcentuoja nuolatin\u0119 gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io kilp\u0105. Sprendimai, jo po\u017ei\u016briu, gali rastis i\u0161 nenutr\u016bkstan\u010dios s\u0105veikos tarp jutimini\u0173 ir motorini\u0173 proces\u0173, k\u016bno b\u016bsenos bei aplinkos, o ne vienoje vietoje ir vienu konkre\u010diu laiko ta\u0161ku.<\/p>\n<p>Toks po\u017ei\u016bris nerei\u0161kia, kad sprendimai yra fikcija ar kad laisva valia i\u0161nyksta. Grei\u010diau tai skirtis tarp patogaus elgesio apra\u0161ymo ir teiginio, jog smegenyse egzistuoja vienas konkretus mechanizmas, kur\u012f galima vadinti sprendim\u0173 pri\u0117mimo centru.<\/p>\n<p>Autorius tam pateikia analogij\u0105 su institucijomis: sakome, kad universitetas pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105, nors realyb\u0117je u\u017e jo slypi daugyb\u0117 pos\u0117d\u017ei\u0173, pokalbi\u0173 ir skirting\u0173 \u017emoni\u0173 veiksm\u0173. Pana\u0161iai fraz\u0117, kad smegenys nusprend\u0117, gali b\u016bti naudingas trumpinys, bet neb\u016btinai tiksliai paai\u0161kinantis, kas fizi\u0161kai \u012fvyko nerv\u0173 sistemoje.<\/p>\n<p>Argumentui iliustruoti pasitelkiama robotika: robotas su jutikliais ir jud\u0117jimo sistema gali elgtis taip, lyg strategi\u0161kai rinkt\u0173si, pavyzd\u017eiui, apeit\u0173 kli\u016btis ar sekt\u0173 sien\u0105. Ta\u010diau tok\u012f elges\u012f galima sukurti ir be centrinio \u201esprendimo modulio\u201c, kai veiksmas yra tiesiogin\u0117 jutikli\u0173, valdymo taisykli\u0173 ir aplinkos s\u0105veikos pasekm\u0117.<\/p>\n<p>Jameso hipotez\u0117 kelia platesn\u012f klausim\u0105 apie \u017emogaus elges\u012f: gal jis atrodo kaip s\u0105moning\u0173 sprendim\u0173 rezultatas, nors i\u0161 ties\u0173 kyla i\u0161 daugelio vienu metu vykstan\u010di\u0173 proces\u0173. Pats mokslininkas pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra galutinis \u012frodymas prie\u0161 laisv\u0105 vali\u0105, veikiau raginimas tyrimuose da\u017eniau vertinti sprendimus nat\u016braliomis, dinami\u0161komis s\u0105lygomis, o ne laboratorin\u0117se situacijose, kuriose sprendimas i\u0161 anksto laikomas atskiru etapu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Indianos universiteto mokslininkas si\u016blo kitaip ai\u0161kinti sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105: gal tai nuolatin\u0117 s\u0105veika, o ne vienas \u201emomentas\u201c smegenyse.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53047,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[20951,41034,1734,1036,1751,2571],"miestas":[],"class_list":["post-53046","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-kognityvine-psichologija","tag-laisva-valia","tag-neuromokslas","tag-robotika","tag-smegenys","tag-sprendimu-priemimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53046","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53046"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53046\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53047"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53046"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53046"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53046"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53046"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}