Per r\u016bg\u0161ti dirva riboja augalams svarbi\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 pasisavinim\u0105, tod\u0117l dar\u017eov\u0117s ir uogakr\u016bmiai pradeda skursti net tada, kai tr\u0105\u0161\u0173, atrodyt\u0173, netr\u016bksta. Esant \u017eemam pH, dalis jungini\u0173 tampa augalams sunkiai prieinami, o kartu prast\u0117ja dirvos strukt\u016bra ir oro bei vandens apykaita.<\/p>\n
R\u016bg\u0161t\u0117jim\u0105 da\u017eniausiai spartina gaus\u016bs krituliai, kai i\u0161 dirvos i\u0161plaunamas kalcis ir magnis, taip pat ilgalaikis tr\u0119\u0161imas azoto tr\u0105\u0161omis, ypa\u010d amonio formomis. Tod\u0117l daugelyje sod\u0173 pH laikui b\u0117gant nat\u016braliai krenta, o derlius tampa jautresnis ligoms ir stresui.<\/p>\n
Prie\u0161 kalkinant svarbiausia \u012fsitikinti, kad to tikrai reikia, nes kai kurioms kult\u016broms r\u016bg\u0161tesn\u0117 terp\u0117 yra b\u016btina. pH galima \u012fvertinti elektroniniu matuokliu, testin\u0117mis juostel\u0117mis ar reagentiniais rinkiniais, ta\u010diau tiksliausi\u0105 vaizd\u0105 duoda laboratorinis dirvo\u017eemio tyrimas.<\/p>\n
Kad rezultatai b\u016bt\u0173 patikimi, dirvos m\u0117ginius verta imti i\u0161 keli\u0173 viet\u0173 ir ma\u017edaug 20\u201330 centimetr\u0173 gylio, tuomet sumai\u0161yti \u012f vien\u0105 bendr\u0105 m\u0117gin\u012f konkre\u010diai lysvei. Reik\u0117t\u0173 vengti viet\u0173 \u0161alia betono, pamat\u0173 ar komposto kr\u016bv\u0173, nes jos gali i\u0161kraipyti pH rodmenis.<\/p>\n
Daugumai dar\u017eovi\u0173 palankiausias pH da\u017eniausiai yra apie 6\u20137, o stipriau r\u016bg\u0161\u010dioje dirvoje atsiranda daugiau problem\u0173 su \u0161akn\u0173 augimu ir mityba. Jei tyrimas rodo \u017eemesn\u012f pH, kalkinimas gali b\u016bti vienas efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 stabilizuoti situacij\u0105 keliems sezonams.<\/p>\n
Saugiausia kalkinti tada, kai lysv\u0117se neauga augalai, tod\u0117l da\u017eniausiai rekomenduojamas laikotarpis yra nuo v\u0117lyvos vasaros iki rudens, kai derlius jau nuimtas. Per \u017eiem\u0105 kalkinimo med\u017eiaga sp\u0117ja sureaguoti, o pavasar\u012f dirva b\u016bna labiau subalansuota naujiems s\u0117jiniams ar daigams.<\/p>\n
Jei ruden\u012f nesp\u0117jote, kalkinti galima ir anksti pavasar\u012f, ta\u010diau tai reik\u0117t\u0173 daryti dar prie\u0161 intensyv\u0173 vegetacijos start\u0105 ir ne v\u0117liau kaip likus 3\u20134 savait\u0117ms iki s\u0117jos ar sodinimo. Pavasar\u012f prakti\u0161kiau rinktis \u0161velnesnio veikimo med\u017eiagas, kurios pH kelia l\u0117\u010diau ir tolygiau.<\/p>\n
Pats kalkinimas paprastai atliekamas paskleid\u017eiant med\u017eiag\u0105 ant dirvos ir \u012fterpiant j\u0105 \u012f vir\u0161utin\u012f sluoksn\u012f, kad reakcija vykt\u0173 efektyviau. Patartina dirbti saus\u0105, nev\u0117juot\u0105 dien\u0105, nes smulkios frakcijos dulk\u0117ja, o dr\u0117gnoje dirvoje paskleidimas tampa netolygus.<\/p>\n
Sodams ir m\u0117g\u0117ji\u0161koms lysv\u0117ms da\u017eniausiai tinka karbonatin\u0117s kalkinimo priemon\u0117s, pavyzd\u017eiui, kalcio karbonatas ar dolomitin\u0117 med\u017eiaga su magniu, nes jos veikia l\u0117\u010diau ir yra saugesn\u0117s. Tokios priemon\u0117s ypa\u010d patogios, kai norima pH korekcij\u0105 daryti \u0161velniai ir i\u0161vengti staigi\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n
Greitai veikian\u010dios oksidin\u0117s kalk\u0117s dirvos reakcij\u0105 pakelia staigiai, tod\u0117l da\u017eniau taikomos \u017eem\u0117s \u016bkyje ir specifin\u0117se situacijose, ypa\u010d sunkesn\u0117se dirvose. Buitiniame dar\u017ee jos gali b\u016bti pernelyg agresyvios, nes didesn\u0117 doz\u0117 gali pakenkti dirvos mikroorganizmams ir sudeginti jautresnes \u0161aknis.<\/p>\n
Viena pagrindini\u0173 klaid\u0173 yra kalkinti vegetacijos metu, kai augalai aktyviai auga, nes staigus pH pokytis gali sukelti stres\u0105 ir \u0161akn\u0173 pa\u017eeidimus. Taip pat rizikinga berti kalkes aklai, nepasitikrinus pH, nes per didelis \u0161armingumas kai kurioms kult\u016broms ne ma\u017eiau \u017ealingas nei r\u016bg\u0161tumas.<\/p>\n
Dar viena da\u017ena klaida yra kalkinim\u0105 derinti su tr\u0119\u0161imu tuo pa\u010diu metu. Kalk\u0117s gali ma\u017einti azoto efektyvum\u0105 ir keisti fosforo pasisavinim\u0105, tod\u0117l tarp kalkinimo ir tr\u0119\u0161imo paprastai verta daryti bent keli\u0173 savai\u010di\u0173 ar ilgesn\u0119 pertrauk\u0105, atsi\u017evelgiant \u012f naudojamas med\u017eiagas ir dirvos tyrim\u0173 rekomendacijas.<\/p>\n
Praktikoje kalkinimas da\u017eniausiai reikalingas kas 2\u20134 metus, ta\u010diau intervalas priklauso nuo dirvos tipo ir krituli\u0173: lengvesn\u0117se dirvose kalcis i\u0161siplauna grei\u010diau. Tiksliausia strategija yra remtis periodiniais dirvos tyrimais ir koreguoti pH palaipsniui, o ne bandyti visk\u0105 i\u0161spr\u0119sti per vien\u0105 kart\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
R\u016bg\u0161ti dirva stabdo maisto med\u017eiag\u0173 pasisavinim\u0105 ir ma\u017eina derli\u0173: paai\u0161kiname, kaip patikrinti pH, kada kalkinti ir ko vengti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53167,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[6913,1988,24955,2031,7336,1889,3082],"miestas":[],"class_list":["post-53166","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-darzoviu-auginimas","tag-derlius","tag-dirvos-kalkinimas","tag-dirvozemio-ph","tag-dirvozemio-tyrimai","tag-sodininkyste","tag-trasos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53166","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53166"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53166\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53167"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53166"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53166"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53166"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53166"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}