Piet\u0173 Afrikoje ir piet\u0173 Namibijoje rasti kruop\u0161\u010diai i\u0161rai\u017eyti stru\u010di\u0173 kiau\u0161ini\u0173 luk\u0161t\u0173 fragmentai leid\u017eia manyti, kad \u017emon\u0117s dar prie\u0161 ma\u017edaug 60 t\u016bkst. met\u0173 m\u0105st\u0117 gerokai strukt\u016bruo\u010diau ir geometri\u0161kiau, nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n
\u0160ie dekoruoti luk\u0161tai, pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161yti 2010 m., n\u0117ra atsitiktiniai br\u016bk\u0161tel\u0117jimai. Tyr\u0117jai juose \u012f\u017evelgia s\u0105moningai kuriamus geometrinius elementus \u2013 tinklel\u012f primenan\u010dias strukt\u016bras, romb\u0173 motyvus ir pasikartojan\u010dius ra\u0161tus.<\/p>\n
Naujame Italijos mokslinink\u0173 tyrime teigiama, kad tokie pie\u0161iniai leid\u017eia pa\u017evelgti \u012f labai sen\u0173 laik\u0173 \u017emoni\u0173 m\u0105stysen\u0105 ir j\u0173 geb\u0117jim\u0105 planuoti vaizd\u0105 erdv\u0117je.<\/p>\n
\u201e\u0160ie \u017eenklai atskleid\u017eia steb\u0117tinai strukt\u016bruot\u0105, geometrin\u012f m\u0105stym\u0105\u201c, \u2013 teigia Bolonijos universiteto archeolog\u0117, tyrimo vyresnioji autor\u0117 Silvia Ferrara.<\/p>\n
\u201eKalbame apie \u017emones, kurie ne \u0161iaip br\u0117\u017e\u0117 linijas, bet organizavo jas pagal pasikartojan\u010dius principus \u2013 lygiagretum\u0105, tinklelius, pasukimus ir sistemingus kartojimus. Tai tarsi u\u017euomazgin\u0117 vizualin\u0117 gramatika\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n
Siekdami i\u0161\u0161ifruoti \u0161i\u0105 \u201egeometrin\u0119 gramatik\u0105\u201c, mokslininkai \u012fvertino 112 i\u0161rai\u017eyt\u0173 stru\u010di\u0173 kiau\u0161ini\u0173 luk\u0161t\u0173 fragment\u0173 \u017eenkl\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105. Radiniai aptikti dviejose priedangose Piet\u0173 Afrikoje ir vienoje oloje piet\u0173 Namibijoje. Manoma, kad anuomet sveiki kiau\u0161iniai gal\u0117jo b\u016bti naudojami kaip vandens talpos \u2013 taip kai kurie rink\u0117jai ir \u0161iandien daro \u0161iame regione.<\/p>\n
Ar ra\u0161tai buvo s\u0105moningai sud\u0117tingi? I\u0161analizav\u0119 beveik 1 300 luk\u0161tuose i\u0161rai\u017eyt\u0173 linij\u0173, tyr\u0117jai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad j\u0173 k\u016br\u0117jai demonstravo i\u0161skirtin\u012f geb\u0117jim\u0105 organizuoti informacij\u0105.<\/p>\n
Daugiau nei 80 proc. \u012fr\u0117\u017eim\u0173 pasi\u017eymi nuosekliais erdviniais d\u0117sningumais: gausu lygiagre\u010di\u0173 linij\u0173, sta\u010di\u0173 kamp\u0173 bei ritmi\u0161ko linij\u0173 ir ra\u0161t\u0173 kartojimo. Sud\u0117tingesniuose fragmentuose matyti br\u016bk\u0161niuotos juostos, tinkleliai ir romb\u0173 motyvai.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tokie pie\u0161iniai rodo, kad ankstyvieji \u017emon\u0117s tur\u0117jo ne tik tvirt\u0105 rank\u0105, bet ir k\u016brybing\u0105 prot\u0105, gebant\u012f atlikti tokias kognityvines operacijas kaip pasukimas, poslinkis ir element\u0173 \u012fterpimas. Tai leid\u017eia paprastas linijas paversti \u012fvairiomis, hierarchi\u0161kai organizuotomis kompozicijomis.<\/p>\n
Be to, tai ap\u010diuopiamas \u012frodymas apie kognityvin\u012f pagrind\u0105, b\u016btina abstraktaus m\u0105stymo raidai. Geb\u0117jimas konceptualizuoti dalykus u\u017e asmenin\u0117s patirties rib\u0173 \u2013 \u012fskaitant tai, ko nematome ar kas galb\u016bt net neegzistuoja \u2013 laikomas vienu esmini\u0173 \u017emogaus bruo\u017e\u0173.<\/p>\n
Tyrimas papildo ankstesnes \u012f\u017evalgas, kad \u017emon\u0117s turi intuityv\u0173 geometrini\u0173 savybi\u0173 \u2013 linijos, ta\u0161ko, lygiagretumo ar sta\u010di\u0173 kamp\u0173 \u2013 suvokim\u0105, o tokios \u201egeometrin\u0117s intuicijos\u201c yra dalis bazini\u0173 \u017eini\u0173, b\u016bding\u0173 \u017emonijai.<\/p>\n
\u201e\u0160ie \u012fr\u0117\u017eimai yra organizuoti ir nuosekl\u016bs, jie rodo geometrini\u0173 ry\u0161i\u0173 \u012fvaldym\u0105\u201c, \u2013 sako S. Ferrara.<\/p>\n
\u201e\u010cia matyti ne vien \u017eenkl\u0173 kartojimas \u2013 yra tikras vizualinis ir erdvinis planavimas, tarsi autoriai prie\u0161 rai\u017eydami jau tur\u0117jo bendr\u0105 fig\u016bros vaizd\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji.<\/p>\n
Kol kas neai\u0161ku, ar \u0161ie ra\u0161tai tur\u0117jo gilesn\u0119 simbolin\u0119 ar ritualin\u0119 prasm\u0119 \u2013 tai nebuvo \u0161io darbo tikslas. Vis d\u0117lto jie i\u0161ry\u0161kina svarb\u0173 \u017emogaus m\u0105stymo evoliucijos etap\u0105, pad\u0117jus\u012f pamatus v\u0117lesnei meno, i\u0161radim\u0173 ir simbolini\u0173 sistem\u0173 raidai.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 analiz\u0117 rodo, kad Homo sapiens<\/em> jau prie\u0161 60 t\u016bkst. met\u0173 tur\u0117jo i\u0161skirtin\u012f geb\u0117jim\u0105 organizuoti vizualin\u0119 erdv\u0119 pagal abstrak\u010dius principus\u201c, \u2013 teigia Bolonijos universiteto doktorant\u0117 ir pirmoji tyrimo autor\u0117 Valentina Decembrini.<\/p>\n \u201ePaprast\u0173 form\u0173 pavertimas sud\u0117tingomis sistemomis, vadovaujantis apibr\u0117\u017etomis taisykl\u0117mis, yra giliai \u017emogi\u0161kas bruo\u017eas, lyd\u0117j\u0119s m\u016bs\u0173 istorij\u0105 t\u016bkstantme\u010dius \u2013 nuo dekoracij\u0173 k\u016brimo iki simbolini\u0173 sistem\u0173 ir galiausiai ra\u0161to atsiradimo\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201ePLOS One\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Piet\u0173 Afrikoje ir piet\u0173 Namibijoje rasti kruop\u0161\u010diai i\u0161rai\u017eyti stru\u010di\u0173 kiau\u0161ini\u0173 luk\u0161t\u0173 fragmentai leid\u017eia manyti, kad \u017emon\u0117s dar prie\u0161 ma\u017edaug 60 t\u016bkst. met\u0173 m\u0105st\u0117 gerokai strukt\u016bruo\u010diau ir geometri\u0161kiau, nei manyta iki \u0161iol. \u0160ie dekoruoti luk\u0161tai, pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161yti 2010 m., n\u0117ra atsitiktiniai br\u016bk\u0161tel\u0117jimai. Tyr\u0117jai juose \u012f\u017evelgia s\u0105moningai kuriamus geometrinius elementus \u2013 tinklel\u012f primenan\u010dias strukt\u016bras, romb\u0173 motyvus […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":533,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-532","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/532","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=532"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/532\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/533"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=532"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=532"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=532"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=532"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}