Odesos srityje, Tuzlovo liman\u0173 nacionalinio gamtos parko teritorijoje, mokslininkai u\u017efiksavo ret\u0105 pauk\u0161t\u012f \u2013 did\u017ei\u0105j\u0105 smiltpemp\u0119. Pauk\u0161tis buvo \u012fsipainioj\u0119s \u012f tyr\u0117j\u0173 naudojamus tinklus, ta\u010diau netrukus saugiai i\u0161laisvintas ir paleistas.<\/p>\n
Apie radin\u012f prane\u0161\u0117 parko mokslini\u0173 tyrim\u0173 padalinio vadovas, biologijos moksl\u0173 daktaras Ivanas Rusevas. Jo teigimu, net ir karo s\u0105lygomis migracijos keliai nema\u017e\u0117ja, tod\u0117l per Tuzlovo limanus toliau keliauja \u012fvairios vandens ir paj\u016brio pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161ys.<\/p>\n
\u201eNepaisant triuk\u0161mo ir gamtos niokojimo d\u0117l Rusijos karo prie\u0161 Ukrain\u0105, pauk\u0161\u010diai ir toliau migruoja per Tuzlovo limanus. Tarp j\u0173 pasitaiko ir did\u017eioji smiltpemp\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Rusevas.<\/p>\n
Mokslininkas pasidalijo vaizdo \u012fra\u0161u, kuriame matyti pauk\u0161tis, \u012fsipainioj\u0119s \u012f tinklus, grei\u010diausiai naudojamus pauk\u0161\u010di\u0173 gaudymui \u017eiedavimui. Tokie tinklai leid\u017eia ornitologams \u012fvertinti migracijos laik\u0105, mar\u0161rutus ir pauk\u0161\u010di\u0173 b\u016bkl\u0119, o sugauti pauk\u0161\u010diai po proced\u016br\u0173 turi b\u016bti nedelsiant paleid\u017eiami.<\/p>\n
Did\u017eioji smiltpemp\u0117 yra tilvikini\u0173 (pakrant\u0117s pauk\u0161\u010di\u0173) grup\u0117s r\u016b\u0161is, i\u0161siskirianti lieknu k\u016bnu ir gana trumpu snapu bei kojomis. Jos k\u016bno ilgis paprastai siekia apie 18\u201320 centimetr\u0173, sparn\u0173 mostas \u2013 48\u201357 centimetrus, o svoris da\u017eniausiai svyruoja ma\u017edaug nuo 62 iki 71 gramo.<\/p>\n
\u0160i r\u016b\u0161is \u017eiemoja Afrikoje, o per\u0117jimo teritorijos driekiasi pla\u010diame Eurazijos areale nuo Skandinavijos iki Tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173. Ukrainoje ji peri labai ribotai \u2013 daugiausia Poles\u0117je, netoli sienos su Baltarusija, o migracij\u0173 metu gali b\u016bti aptinkama \u012fvairiose \u0161alies vietose, ypa\u010d prie didesni\u0173 upi\u0173 ir j\u016bros pakrant\u0117je.<\/p>\n
Kod\u0117l did\u017eioji smiltpemp\u0117 laikoma reta<\/p>\n
Pagal vie\u0161ai skelbiamus Ukrainos gamtosauginink\u0173 vertinimus, \u0161alyje perin\u010di\u0173 por\u0173 skai\u010dius yra itin ma\u017eas ir per skirtingus metus svyravo nuo keli\u0173 iki keliolikos por\u0173. D\u0117l to bet koks buveini\u0173 praradimas, trikdymas ar pakran\u010di\u0173 ekosistem\u0173 poky\u010diai \u0161iai r\u016b\u0161iai gali tur\u0117ti neproporcingai didel\u012f poveik\u012f.<\/p>\n
Did\u017eiosios smiltpemp\u0117s per\u0117jimo vietos laikomos nestabiliomis, tod\u0117l r\u016b\u0161is gali i\u0161nykti kaip perinti pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161is Ukrainoje, jei buvein\u0117s nebus i\u0161saugotos. D\u0117l migracij\u0173 priklausomyb\u0117s nuo \u0161lapyni\u0173 tokie parkai kaip Tuzlovo limanai tampa svarbiais \u201esustojimo ta\u0161kais\u201c pakeliui \u012f \u017eiemavietes.<\/p>\n
Apsauga ir tarptautiniai susitarimai<\/p>\n
R\u016b\u0161is yra saugoma pagal tarptautinius gamtos apsaugos mechanizmus, \u012fskaitant Berno ir Bonos konvencijas, taip pat pagal AEWA susitarim\u0105, skirt\u0105 migruojantiems vandens pauk\u0161\u010diams. Ukrainoje did\u017eioji smiltpemp\u0117 \u012fra\u0161yta \u012f Ukrainos raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105 ir priskiriama retoms r\u016b\u0161ims.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad migracijos metu ypa\u010d svarbus tampa pauk\u0161\u010di\u0173 trikdymo ma\u017einimas \u0161lapyn\u0117se ir pakran\u010di\u0173 zonose. Tinkamai organizuojami moksliniai tyrimai, kai pauk\u0161\u010diai greitai ap\u017ei\u016brimi, su\u017eymimi ir paleid\u017eiami, padeda tiksliau suprasti populiacijos tendencijas ir geriau planuoti apsaugos priemones.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Odesos srityje Tuzlovo liman\u0173 parke i\u0161 tinkl\u0173 i\u0161laisvinta reta did\u017eioji smiltpemp\u0117 \u2013 migruojantis pauk\u0161tis, Ukrainoje perintis labai nedaug.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[41139,101,674,147,21323,150,11078],"miestas":[],"class_list":["post-53203","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-didzioji-smiltpempe","tag-ekologija","tag-migracija","tag-odesos-sritis","tag-raudonoji-knyga","tag-slapynes","tag-tuzlovo-limanai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53203","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53203"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53203\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53203"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53203"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53203"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53203"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}