{"id":53233,"date":"2026-09-10T13:33:46","date_gmt":"2026-09-10T13:33:46","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/10\/naftai-perkopus-90-euru-uz-bareli-kurios-europos-salys-labiausiai-priklausomos-nuo-importo\/"},"modified":"2026-09-10T13:33:46","modified_gmt":"2026-09-10T13:33:46","slug":"naftai-perkopus-90-euru-uz-bareli-kurios-europos-salys-labiausiai-priklausomos-nuo-importo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/10\/naftai-perkopus-90-euru-uz-bareli-kurios-europos-salys-labiausiai-priklausomos-nuo-importo\/","title":{"rendered":"Naftai perkopus 90 eur\u0173 u\u017e barel\u012f: kurios Europos \u0161alys labiausiai priklausomos nuo importo?"},"content":{"rendered":"<h2>Naftos kainos \u0161uolis gr\u012f\u017eta \u012f darbotvark\u0119<\/h2>\n<p>Tarptautin\u0117se rinkose \u201eBrent\u201c naftos kaina perkop\u0117 90 eur\u0173 u\u017e barel\u012f po atsinaujinusi\u0173 i\u0161puoli\u0173 prie\u0161 laivyb\u0105 Horm\u016bzo s\u0105siaurio regione. \u0160is koridorius yra vienas svarbiausi\u0173 pasaulyje, tod\u0117l bet koks sutrikimas greitai pakelia naftos ir degal\u0173 kainas visame pasaulyje.<\/p>\n<p>Brangstanti \u017ealiava tiesiogiai didina dyzelino, benzino ir reaktyvini\u0173 degal\u0173 kainas. Tai v\u0117liau persiduoda transportui, tiekimo grandin\u0117ms ir galiausiai vartotoj\u0173 kainoms, tod\u0117l poveik\u012f jau\u010dia ne tik energetika, bet ir visa ekonomika.<\/p>\n<h2>ES beveik vis\u0105 naft\u0105 atsive\u017ea<\/h2>\n<p>Eurostat duomenimis, Europos S\u0105junga 2024 metais importavo 471,3 mln. ton\u0173 \u017ealios naftos, o pa\u010dioje ES buvo i\u0161gaunama tik 15,5 mln. ton\u0173. Tai rei\u0161kia, kad importo priklausomyb\u0117 pasiek\u0117 96,6 proc., o kiekvienas papildomas kainos \u0161uolis rinkoje smogia beveik visiems vartotojams.<\/p>\n<p>Did\u017eiausi tiek\u0117jai buvo JAV, Kazachstanas ir Norvegija, kiekvienas sudar\u0117 ma\u017edaug 12\u201315 proc. importo. Tarp reik\u0161ming\u0173 \u0161altini\u0173 taip pat minimos Libija, Saudo Arabija, Nigerija ir Irakas, o bendra priklausomyb\u0117 nuo Persijos \u012flankos tiek\u0117j\u0173 yra ma\u017eesn\u0117 nei dalyje Azijos.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto nafta prekiaujama globalioje rinkoje, tod\u0117l sutrikimai Horm\u016bzo s\u0105siauryje kelia kainas ir norvegi\u0161kai ar amerikieti\u0161kai \u017ealiavai. D\u0117l to Europ\u0105 pasiekia ne tik fizinio tiekimo, bet ir kainos rizika.<\/p>\n<h2>Kas importuoja daugiausia, o kas pa\u017eeid\u017eiamiausia?<\/h2>\n<p>Pagal importo apimtis pirmauja Nyderlandai: 2024 metais jie \u012fsive\u017e\u0117 138,3 mln. ton\u0173 naftos ir naftos produkt\u0173. Antroje vietoje buvo Vokietija su 117,8 mln. ton\u0173, toliau rikiuojasi Ispanija su 85,8 mln., Pranc\u016bzija su 82,4 mln., Italija su 73,3 mln. ir Belgija su 56,7 mln. ton\u0173.<\/p>\n<p>\u0160ie skai\u010diai ne visada atspindi real\u0173 vidaus vartojim\u0105, nes Roterdamas yra vienas did\u017eiausi\u0173 pasaulio energetikos centr\u0173. Dalis naftos Nyderlanduose ir Belgijoje yra perdirbama ar reeksportuojama \u012f kitas Europos \u0161alis, tod\u0117l vien importo ton\u0173 nepakanka vertinant, kam sm\u016bgis b\u016bt\u0173 skaud\u017eiausias.<\/p>\n<p>Eurostat fiksuoja, kad 2024 metais Vokietija sudar\u0117 20,1 proc. viso ES galutinio naftos ir naftos produkt\u0173 vartojimo. Pranc\u016bzija sudar\u0117 15,3 proc., o Italija ir Ispanija po 11,1 proc., tad keturios did\u017eiosios ekonomikos kartu sunaudojo beveik 58 proc. ES viso kiekio.<\/p>\n<p>Ekonomin\u012f pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 geriau parodo energijos produkt\u0173 prekybos balansas, vertinamas kaip dalis nuo BVP. 2025 metais did\u017eiausi\u0105 deficit\u0105 tur\u0117jo Malta, jis siek\u0117 5,4 proc. BVP, o po jos sek\u0117 Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Belgija, Liuksemburgas ir Kipras.<\/p>\n<p>Did\u017eiosios ekonomikos buvo ar\u010diau ES vidurkio: Italijos deficitas sudar\u0117 apie 1,9 proc. BVP, Ispanijos ir Lenkijos apie 1,7 proc., o Vokietijos ir Pranc\u016bzijos po 1,5 proc. Ma\u017eiausi\u0105 deficit\u0105 rod\u0117 Danija, \u0160vedija ir Nyderlandai, ta\u010diau j\u0173 situacij\u0105 paai\u0161kina vietin\u0117 gavyba arba reeksporto vaidmuo.<\/p>\n<h2>Turizmas ir transportas kain\u0173 \u0161ok\u0105 sustiprina<\/h2>\n<p>Kai kuriose \u0161alyse priklausomyb\u0117 nuo importo prakti\u0161kai siekia vis\u0105 vartojim\u0105: Ispanijoje ji 2024 metais sudar\u0117 100,3 proc., Portugalijoje 99,9 proc., o Airijoje 101 proc. Pana\u0161iai auk\u0161ti rodikliai fiksuojami Maltoje ir Kipre, tod\u0117l kain\u0173 \u0161uolis jose greitai virsta didesn\u0117mis i\u0161laidomis ekonomikai.<\/p>\n<p>ES strukt\u016broje beveik du tre\u010ddaliai naftos sunaudojama transporte. Keliais 2024 metais teko 47,7 proc. vartojimo, aviacijai 9,2 proc., j\u016br\u0173 transportui 8,4 proc., tod\u0117l brangstanti nafta ypa\u010d skaud\u017eiai veikia logistik\u0105, keliones ir turizmo sektori\u0173.<\/p>\n<p>Piet\u0173 Europai tai rei\u0161kia papildom\u0105 spaudim\u0105: brangstant reaktyviniams degalams kyla skryd\u017ei\u0173 ka\u0161tai, o dyzelino kainos didina tiekimo ir paslaug\u0173 savikain\u0105. Jei nafta ilgiau i\u0161silaikyt\u0173 ties dabartin\u0117mis auk\u0161tumomis, dalis s\u0105naud\u0173 vis labiau persikelt\u0173 \u012f biliet\u0173 ir apgyvendinimo kainas.<\/p>\n<p>Kita vertus, ma\u017eesn\u0119 priklausomyb\u0119 rodo Danija, kurios 2024 metais rodiklis siek\u0117 58,1 proc., taip pat Rumunija ir Vengrija. Vis d\u0117lto net ir \u0161alims, kurios dal\u012f poreikio padengia vietine gavyba ar perdirbimu, globalios kainos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis galutin\u0119 degal\u0173 kain\u0105 vartotojams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naftai perkopus 90 eur\u0173 u\u017e barel\u012f, Eurostat duomenys rodo, kurios ES \u0161alys importuoja daugiausia ir kur kain\u0173 \u0161okas ekonomikai skaud\u017eiausias.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53234,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[649,41181,442,5161,2448,135,648],"miestas":[],"class_list":["post-53233","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-brent","tag-energijos-importas","tag-europos-sajunga","tag-eurostat","tag-hormuzo-sasiauris","tag-infliacija","tag-naftos-kainos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53233","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53233"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53233\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53234"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53233"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53233"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53233"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53233"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}