Po Italija vykstantys procesai geologams primena l\u0117t\u0105 u\u017etrauktuko atsisegim\u0105: dalis \u017dem\u0117s plutos ir vir\u0161utin\u0117s mantijos tarsi atsiskiria ir grimzta gilyn. Naujas tyrimas rodo, kad toks mechanizmas gali paai\u0161kinti, kod\u0117l Apeninuose vienu metu fiksuojamas ir tempimas, ir suspaudimas.<\/p>\n
Apenin\u0173 kaln\u0173 grandin\u0117 driekiasi ma\u017edaug 1 200 kilometr\u0173 per vis\u0105 Italijos pusiasal\u012f ir ilg\u0105 laik\u0105 laikyta geologine m\u012fsle. Kalnai susiformavo d\u0117l plok\u0161\u010di\u0173 susid\u016brimo, ta\u010diau v\u0117liau regione prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti prie\u0161ingi judesiai: vienur pluta plon\u0117ja ir ple\u010diasi, kitur toliau stumiama ir rauk\u0161l\u0117jama.<\/p>\n
Tyrimo autoriai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f sieja su delaminacija, kai tankesn\u0117 apatin\u0117 plutos dalis kartu su litosferos \u201e\u0161aknimi\u201c atsipl\u0117\u0161ia nuo vir\u0161utin\u0117s plutos. Atsiskyr\u0119s blokas grimzta \u012f mantij\u0105, o vir\u0161uje likusi pluta, netekusi svorio, gali kilti ir deformuotis.<\/p>\n
Pasak mokslinink\u0173, po Apeninais delaminacija nevyksta visur vienodai: yra aktyvus \u201elankstas\u201c, kuriame atsiskyrimas \u0161iuo metu intensyviausias. \u0160is frontas, kaip teigiama, pama\u017eu migruoja Adrijos j\u016bros pus\u0117s link, tod\u0117l vienose vietose vyrauja tempimas, o kitose dar dominuoja suspaudimas.<\/p>\n
Analizei sujungti keli nepriklausomi duomen\u0173 \u0161altiniai: \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 mechanizm\u0173 sprendiniai, GPS sto\u010di\u0173 matavimai, palydovinio radaro steb\u0117sena ir plutos bei mantijos ribos \u017eem\u0117lapiai. B\u016btent \u0161i riba, vadinama Mohorovi\u010diaus diskontinuitetu, leid\u017eia spr\u0119sti, kur pluta storesn\u0117, o kur strukt\u016bra \u201edvigub\u0117ja\u201c.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nurodo, kad ma\u017edaug 500 kilometr\u0173 ilgio ruo\u017ee matomas persidengimas tarp Tir\u0117n\u0173 pus\u0117s ir Adrijos pus\u0117s Moho rib\u0173. Tai interpretuojama kaip zona, kur apatin\u0117 pluta atsisluoksniuoja, o vir\u0161uje esanti pluta patiria skirtingas deformacijas priklausomai nuo to, ar ji yra \u201eu\u017e\u201c fronto, ar \u201eprie\u0161\u201c j\u012f.<\/p>\n
GPS matavimai, kuriuos aptaria autoriai, leid\u017eia \u012fvertinti judesi\u0173 greit\u012f: per kaln\u0173 juost\u0105 fiksuojamas keli\u0173 milimetr\u0173 per metus tempimas, o i\u0161orin\u0117je fronto dalyje dal\u012f \u0161io judesio kompensuoja suspaudimas. Tokia kombinacija sukuria vadinam\u0105j\u0105 akordeono deformacij\u0105, kai kaln\u0173 masyvas viduje ple\u010diasi, bet pakra\u0161tyje dar trump\u0117ja.<\/p>\n
Italija yra viena seismi\u0161kai aktyviausi\u0173 Europos \u0161ali\u0173, tod\u0117l geresnis gili\u0173j\u0173 proces\u0173 supratimas svarbus ir rizikos vertinimui. Delaminacija pati savaime nerei\u0161kia staigaus l\u016b\u017eio, ta\u010diau ji gali keisti \u012ftamp\u0173 pasiskirstym\u0105, pavir\u0161iaus kilim\u0105 ar s\u0117dim\u0105 ir ilgainiui lemti, kur da\u017eniau kaupiasi deformacijos.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad si\u016blomas modelis yra supaprastintas ir neatsako \u012f visus klausimus apie plok\u0161\u010di\u0173 geometrij\u0105 po Apeninais. Vis d\u0117lto tyrimas i\u0161skirtinis tuo, kad bando apra\u0161yti realiu laiku vykstant\u012f, \u0161onine kryptimi migruojant\u012f delaminacijos front\u0105, paremt\u0105 geodeziniais ir seismologiniais steb\u0117jimais.<\/p>\n
Darbas publikuotas \u017eurnale \u201eCommunications Earth & Environment\u201c, o jo autoriai teigia, kad ateityje reik\u0117s sud\u0117tingesni\u0173 skaitini\u0173 modeli\u0173 ir tankesni\u0173 matavim\u0173 tinkl\u0173. Tokie tyrimai padeda tiksliau paai\u0161kinti, kod\u0117l Apenin\u0173 regione vienu metu egzistuoja, atrodyt\u0173, vienas kitam prie\u0161taraujantys tektoniniai procesai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai teigia, kad po Apeninais vyksta delaminacija: pluta tarsi \u201eatsisega\u201c, tod\u0117l vienur ji tempiasi, kitur suspaud\u017eiama, o seismin\u0117 rizika kinta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53514,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[41373,41374,41375,2515,19853,4716,876],"miestas":[],"class_list":["post-53513","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-apeninai","tag-delaminacija","tag-gps-matavimai","tag-italija","tag-seismologija","tag-zemes-drebejimai","tag-zemes-pluta"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53513","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53513"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53513\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53514"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53513"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53513"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53513"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53513"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}