Irane gyvenanti vorauodeg\u0117 raguotoji angis (Pseudocerastes urarachnoides) jau seniai glumina herpetologus: jos uodegos galas atrodo tarsi tikras voras su \u201ekojomis\u201c. Nauja analiz\u0117 parod\u0117, kad \u012fsp\u016bdingas masalas sukurtas ne kaulais, o vien i\u0161 pakitusios odos ir \u017evyn\u0173.<\/p>\n
Tok\u012f rezultat\u0105 pateik\u0117 tyr\u0117jai, pirm\u0105 kart\u0105 itin detaliai \u201epa\u017evelg\u0119\u201c \u012f angies uodeg\u0105 didel\u0117s rai\u0161kos mikrokompiuterin\u0117s tomografijos skenavimu. Darbas publikuotas mokslo \u017eurnale The Anatomical Record ir pad\u0117jo atsakyti \u012f klausim\u0105, ar \u201evoro kojos\u201c turi skeletin\u012f pagrind\u0105.<\/p>\n
Skenavimai atskleid\u0117, kad uodegos slanksteliai yra \u012fprastos sandaros ir nepaai\u0161kina ne\u012fprasto silueto. Vor\u0105 primenanti forma susidaro i\u0161 mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173: pailg\u0117jusi\u0173, lanks\u010di\u0173, si\u016bl\u0105 primenan\u010di\u0173 \u017evyn\u0173 ir vienos didesn\u0117s ovalios strukt\u016bros, susiformavusios \u017evynams padid\u0117jus ir susiliejus.<\/p>\n
\u0160is prisitaikymas siejamas su vadinamuoju uodeginiu viliojimu, kai gyvat\u0117 masalu pritraukia auk\u0105. Vorauodeg\u0117 angis gali visi\u0161kai sustingti akmenuotoje aplinkoje, o menkai pajudinusi uodeg\u0105 sukurti \u012fsp\u016bd\u012f, kad tarp akmen\u0173 ropoja voras, ir taip priartinti smals\u0173 pauk\u0161t\u012f ar kit\u0105 pl\u0117\u0161r\u016bnui tinkam\u0105 gyv\u016bn\u0105.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad pirmasis \u0161ios angies pavyzdys, patek\u0119s mokslininkams, buvo surinktas 1968 metais ir i\u0161 prad\u017ei\u0173 k\u0117l\u0117 \u012ftarim\u0173, jog ne\u012fprastas uodegos galas gal\u0117t\u0173 b\u016bti deformacija. V\u0117lesni radiniai ir 2006 metais paskelbtas r\u016b\u0161ies apra\u0161ymas parod\u0117, kad tai ne atsitiktinumas, o stabilus, evoliuci\u0161kai susiformav\u0119s po\u017eymis.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is atvejis yra ry\u0161kus priminimas, kiek daug informacijos apie i\u0161vaizd\u0105 gali slyp\u0117ti mink\u0161tuosiuose audiniuose. Kadangi tokie audiniai fosilijose paprastai nei\u0161lieka, vien i\u0161 kaul\u0173 apie tok\u012f \u201evoro\u201c masal\u0105 spr\u0119sti b\u016bt\u0173 beveik ne\u012fmanoma, tod\u0117l kai kuri\u0173 i\u0161nykusi\u0173 gyv\u016bn\u0173 i\u0161vaizda gal\u0117jo b\u016bti gerokai \u012fvairesn\u0117, nei rodo j\u0173 skeletai.<\/p>\n
Vorauodeg\u0117s angies uodega laikoma vienu \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 apgaul\u0117s pavyzd\u017ei\u0173 gamtoje: \u010dia susijungia realisti\u0161kas masalas ir itin efektyvus maskavimasis. Mokslininkai tikisi, kad pana\u0161\u016bs tyrimai, pasitelkiant modernius skenavimo metodus, leis geriau suprasti, kaip ekstremal\u016bs prisitaikymai atsiranda be esmini\u0173 skeleto poky\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas atskleid\u0117, kad Irano vorauodeg\u0117s angies \u201evoro\u201c uodega neturi kaulini\u0173 \u201ekoj\u0173\u201c \u2013 ji susiformavo i\u0161 pakitusi\u0173 \u017evyn\u0173 ir odos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53517,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3211,41380,668,41379,7537,41378,41377],"miestas":[],"class_list":["post-53516","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-evoliucija","tag-field-museum","tag-iranas","tag-mikrokompiuterine-tomografija","tag-mimika","tag-pseudocerastes-urarachnoides","tag-vorauodege-raguotoji-angis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53516","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53516"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53516\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53517"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53516"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53516"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53516"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53516"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}