{"id":53534,"date":"2026-09-11T13:33:20","date_gmt":"2026-09-11T13:33:20","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/11\/europos-obligaciju-pajamingumai-sauna-i-rekordus-brangsta-skolos-auga-itampa-rinkose\/"},"modified":"2026-09-11T13:33:20","modified_gmt":"2026-09-11T13:33:20","slug":"europos-obligaciju-pajamingumai-sauna-i-rekordus-brangsta-skolos-auga-itampa-rinkose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/11\/europos-obligaciju-pajamingumai-sauna-i-rekordus-brangsta-skolos-auga-itampa-rinkose\/","title":{"rendered":"Europos obligacij\u0173 pajamingumai \u0161auna \u012f rekordus: brangsta skolos, auga \u012ftampa rinkose"},"content":{"rendered":"<h2>Skolos kaina Europoje kyla<\/h2>\n<p>Europos vyriausybi\u0173 obligacij\u0173 pajamingumai rugs\u0117jo 11 dien\u0105 v\u0117l kilo ir priart\u0117jo prie lygi\u0173, matyt\u0173 per pasaulin\u0117s finans\u0173 kriz\u0117s laikotarp\u012f. Rinkas spaud\u017eia u\u017esit\u0119s\u0119s obligacij\u0173 i\u0161pardavimas, kur\u012f kursto infliacijos ir pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 perspektyvos.<\/p>\n<p>Investuotojai obligacij\u0173 pajamingum\u0105 vertina kaip skolinimosi kainos \u201etermometr\u0105\u201c: kai pajamingumai kyla, nauja skola vyriausyb\u0117ms ir verslui paprastai brangsta. Tai gali reik\u0161ti didesnes biud\u017eet\u0173 i\u0161laidas pal\u016bkanoms ir grie\u017etesnes finansavimo s\u0105lygas ekonomikai.<\/p>\n<h2>Nafta v\u0117l kelia infliacijos baimes<\/h2>\n<p>Pastarosiomis dienomis rinkas papildomai sukr\u0117t\u0117 \u012ftampos Artimuosiuose Rytuose eskalacija, kelianti rizik\u0105 energijos kainoms. Brangesn\u0117 energija da\u017enai greitai persiduoda \u012f bendr\u0105 kain\u0173 lyg\u012f, tod\u0117l atgaivina infliacijos baimes ir kei\u010dia l\u016bkes\u010dius d\u0117l centrini\u0173 bank\u0173 veiksm\u0173.<\/p>\n<p>Tarptautin\u0117s etalonin\u0117s \u201eBrent\u201c r\u016b\u0161ies naftos kaina buvo pakilusi vir\u0161 100 JAV doleri\u0173 u\u017e barel\u012f, o tai sudaryt\u0173 apie 91 eur\u0105. Penktadienio ryt\u0105 kontraktai buvo prekiaujami kiek \u017eemiau 106 JAV doleri\u0173, tai yra apie 96 eurus u\u017e barel\u012f, tod\u0117l investuotojai v\u0117l pervertino infliacijos trajektorij\u0105.<\/p>\n<h2>ECB sprendimas pakeit\u0117 l\u016bkes\u010dius<\/h2>\n<p>Obligacij\u0173 rinkoms sm\u016bg\u012f sudav\u0117 ir Europos Centrinio Banko sprendimas dar kart\u0105 kelti pal\u016bkanas, o tonas pasirod\u0117 grie\u017etesnis, nei dalis rinkos tik\u0117josi. ECB ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 pak\u0117l\u0117 nuo 2,25 iki 2,5 proc. ir persp\u0117jo, kad infliacija gali i\u0161likti auk\u0161ta ilgiau.<\/p>\n<p>Po \u0161io signalo investuotojai \u0117m\u0117 labiau tik\u0117tis papildom\u0173 pal\u016bkan\u0173 didinim\u0173, o tai automati\u0161kai ma\u017eina seniau i\u0161leist\u0173 obligacij\u0173 patrauklum\u0105. D\u0117l to j\u0173 kainos krinta, o pajamingumai kyla.<\/p>\n<p>Vokietijos 10 met\u0173 obligacij\u0173 pajamingumas siek\u0117 apie 3,5 proc. Pranc\u016bzijos 10 met\u0173 pajamingumas buvo ma\u017edaug 4,44 proc., Italijos apie 4,37 proc., o Ispanijos apie 3,96 proc.<\/p>\n<p>Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je 10 met\u0173 valstyb\u0117s obligacij\u0173 pajamingumas slinko link 5,35 proc., nors prie\u0161 tai buvo pasiek\u0119s auk\u0161\u010diausi\u0105 lyg\u012f nuo 2007 met\u0173. Ilgesn\u0117s trukm\u0117s, 20 ir 30 met\u0173, obligacij\u0173 pajamingumai taip pat kilo iki lygi\u0173, nematyt\u0173 nuo pra\u0117jusio am\u017eiaus pabaigos.<\/p>\n<h2>JAV ir Azija didina spaudim\u0105<\/h2>\n<p>Europos rinkos jud\u0117jimas vyko kartu su pasauliniu pajamingum\u0173 kilimu. JAV 30 met\u0173 i\u017edo obligacij\u0173 pajamingumas pakilo vir\u0161 5,38 proc. ir priart\u0117jo prie 2007 metais matyt\u0173 lygi\u0173, o 10 met\u0173 pajamingumas art\u0117jo prie 5 proc. ribos.<\/p>\n<p>Azijoje Japonijos 10 met\u0173 obligacij\u0173 pajamingumas buvo pakil\u0119s iki ma\u017edaug 2,98 proc., netoli 3 proc. ribos, kuri buvo pasiekta pirm\u0105 kart\u0105 nuo 1996 met\u0173. Tokie jud\u0117jimai rodo, kad investuotojai visame pasaulyje reikalauja didesn\u0117s gr\u0105\u017eos u\u017e ilgalaik\u0119 rizik\u0105.<\/p>\n<h2>DI bumas konkuruoja d\u0117l kapitalo<\/h2>\n<p>Papildomas veiksnys \u2013 mil\u017eini\u0161kas l\u0117\u0161\u0173 poreikis DI infrastrukt\u016brai, ypa\u010d duomen\u0173 centrams ir skai\u010diavimo paj\u0117gumams. Kai didel\u0117s technologij\u0173 bendrov\u0117s aktyviai skolinasi, jos konkuruoja d\u0117l investuotoj\u0173 kapitalo ir gali netiesiogiai didinti reikalaujamus pajamingumus kitiems skolininkams.<\/p>\n<p>Rinkos duomenimis, 2026 metais stamb\u016bs technologij\u0173 \u201ehiperskal\u0117s\u201c \u017eaid\u0117jai, \u012fskaitant \u201eAlphabet\u201c ir \u201eAmazon\u201c, i\u0161platino daugiau nei 200 mlrd. JAV doleri\u0173 skolos, tai yra apie 172 mlrd. eur\u0173. Platesni vertinimai, apimantys ir su DI susijusi\u0105 infrastrukt\u016br\u0105, \u0161i\u0105 emisij\u0105 iki rugpj\u016b\u010dio prad\u017eios buvo priartin\u0119 prie ma\u017edaug 431 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n<p>ECB tyr\u0117jai yra atkreip\u0119 d\u0117mes\u012f, kad auganti technologij\u0173 mil\u017eini\u0173 obligacij\u0173 pasi\u016bla euro zonoje gali keisti investuotoj\u0173 portfelius. Nors tiesioginio poveikio vyriausybi\u0173 skolos rinkoms tuo metu nebuvo akivaizd\u017eiai matyti, ilgainiui kapitalo perskirstymas gali didinti skolinimosi kain\u0105 ir kituose sektoriuose.<\/p>\n<p>Jei energijos kainos i\u0161liks padid\u0117jusios, o infliacijos l\u016bkes\u010diai v\u0117l kils, centriniams bankams gali tekti ilgiau i\u0161laikyti grie\u017et\u0105 politik\u0105. Tokiu atveju obligacij\u0173 pajamingum\u0173 auk\u0161tos reik\u0161m\u0117s gali tapti nauja norma, o rinkoms teks prisitaikyti prie brangesn\u0117s skolos laikotarpio.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Europos obligacij\u0173 pajamingumai art\u0117ja prie krizini\u0173 lygi\u0173: nafta brangsta, ECB kelia pal\u016bkanas, o DI skolos bumas siurbia kapital\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53535,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[649,1620,135,648,8217,10814,134],"miestas":[],"class_list":["post-53534","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-brent","tag-europos-centrinis-bankas","tag-infliacija","tag-naftos-kainos","tag-obligacijos","tag-pajamingumas","tag-palukanu-normos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53534","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53534"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53534\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53535"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53534"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53534"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53534"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53534"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}