Maisto \u012fperkamumas pasaulyje gali tapti vienu did\u017eiausi\u0173 socialini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173: naujas modeliavimu paremtas tyrimas rodo, kad iki 2050 met\u0173 daliai \u017emoni\u0173 maistas gali kainuoti beveik pus\u0119 j\u0173 pajam\u0173. Did\u017eiausia na\u0161ta prognozuojama skurd\u017eiausiems gyventojams, o skirtumai tarp turting\u0173j\u0173 ir varging\u0173j\u0173, tik\u0117tina, dar labiau did\u0117s.<\/p>\n
Tyrim\u0105 pareng\u0119 mokslininkai i\u0161analizavo t\u016bkstan\u010dius galim\u0173 ateities scenarij\u0173 ir vertino ne vien maisto kainas, bet ir tai, kaip tarpusavyje s\u0105veikauja energija, vanduo, \u017eem\u0117s naudojimas, demografija bei ekonomika. Tokia prieiga leid\u017eia pamatyti, kad vieno sektoriaus sprendimai, pavyzd\u017eiui, klimato kaitos \u0161velninimo priemon\u0117s, gali netiesiogiai didinti spaudim\u0105 maisto sistemai.<\/p>\n
Pagal vidutines projekcijas, did\u017eiausia maisto i\u0161laid\u0173 na\u0161ta 2050 metais tik\u0117tina kai kuriuose Afrikos regionuose ir Indijoje. Skai\u010diavimai rodo, kad skurd\u017eiausiems gyventojams Vakar\u0173, Ryt\u0173 ir Piet\u0173 Afrikoje maistas gali pareikalauti apie 42\u201350 proc. pajam\u0173, o tai reik\u0161t\u0173 nuolatin\u012f kompromis\u0105 tarp maisto, b\u016bsto, sveikatos prie\u017ei\u016bros ir \u0161vietimo.<\/p>\n
\u201eJei maistas suvalgo pus\u0119 pajam\u0173, tai tampa destabilizuojan\u010diu veiksniu visam \u017emogaus gyvenimui, nes beveik nelieka l\u0117\u0161\u0173 kitiems b\u016btiniems poreikiams\u201c, \u2013 sak\u0117 MIT energetikos tyr\u0117ja Jennifer Morris.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tok\u012f scenarij\u0173 gali stiprinti keli veiksniai vienu metu: \u017eemos pajamos, kain\u0173 augimas ir konkurencija d\u0117l \u017eem\u0117s. Jei dalis \u017eem\u0117s b\u016bt\u0173 nukreipta dekarbonizacijai, pavyzd\u017eiui, biokuro \u017ealiavoms ar mi\u0161k\u0173 pl\u0117trai, maisto gamybai likt\u0173 ma\u017eiau ploto, o tai kai kuriais atvejais kelt\u0173 kainas.<\/p>\n
Tyrimas akcentuoja, kad regioniniai vidurkiai gali klaidinti: net jei bendra situacija \u0161alyje ar regione atrodyt\u0173 \u201evidutini\u0161kai paken\u010diama\u201c, pa\u017eeid\u017eiamiausios grup\u0117s patirt\u0173 visi\u0161kai kitoki\u0105 realyb\u0119. Pavyzd\u017eiui, Piet\u0173 Afrikoje skurd\u017eiausiems maistas gal\u0117t\u0173 kainuoti apie 50 proc. pajam\u0173, kai turtingiausiems \u2013 tik apie 6 proc.<\/p>\n
\u201e\u0160iame darbe ai\u0161kiai matyti, kad n\u0117ra vieno veiksnio, kuris lemt\u0173 ateities maisto, energijos ar vandens nesaugum\u0105: rizik\u0105 formuoja pajamos, regionin\u0117s s\u0105lygos, \u017eem\u0117nauda, energijos sistemos, vandens prieinamumas ir vartotoj\u0173 elgsena\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas tyrimo autori\u0173 Gi Joo Kim.<\/p>\n
Modeliavimas rodo, kad spaudimas nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eetams gali did\u0117ti ir d\u0117l energijos bei vandens. Kai kuriose Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 ir Piet\u0173 Afrikos dalyse i\u0161laidas energijai gali kelti auganti v\u0117sinimo paklausa ir priklausomyb\u0117 nuo i\u0161kastinio kuro, o Piet\u0173 Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir \u0160iaur\u0117s Afrikoje ry\u0161kesn\u0117 rizika siejama su vandens stygiumi ir intensyviu po\u017eeminio vandens naudojimu.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad j\u0173 rezultatai n\u0117ra konkre\u010dios ateities \u201eprana\u0161yst\u0117\u201c \u2013 tai galim\u0173 kryp\u010di\u0173 \u017eem\u0117lapis, rodantis, kokiomis s\u0105lygomis nelygyb\u0117 ir i\u0161tekli\u0173 tr\u016bkumas gali smarkiai i\u0161augti. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f pa\u017eeid\u017eiamiems gyventojams gali tur\u0117ti priemon\u0117s, kurios vienu metu ma\u017eina skurd\u0105, stabilizuoja maisto kainas, didina \u017eem\u0117s \u016bkio na\u0161um\u0105 ir atsparum\u0105 klimatui bei gerina vandens ir energijos prieinamum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas persp\u0117ja: iki 2050 met\u0173 skurd\u017eiausiems kai kuriuose regionuose maistas gali kainuoti apie pus\u0119 pajam\u0173, o nelygyb\u0117 dar labiau did\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53570,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6235,2463,673,5439,7100,10136,19074],"miestas":[],"class_list":["post-53569","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-afrika","tag-indija","tag-klimato-kaita","tag-maisto-kainos","tag-maisto-saugumas","tag-pajamu-nelygybe","tag-vandens-trukumas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53569","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53569"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53569\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53570"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53569"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53569"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53569"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53569"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}