Po Kachovkos hidroelektrin\u0117s u\u017etvankos susprogdinimo ir vandens atsitraukimo buvusio Kachovkos vandens telkinio teritorijoje vyksta greiti gamtiniai poky\u010diai. Ten, kur ilgus de\u0161imtme\u010dius buvo did\u017eiulis vandens telkinys, v\u0117l ry\u0161k\u0117ja buvusio sl\u0117nio reljefas, o augalija per trump\u0105 laik\u0105 u\u017eima vis didesnius plotus.<\/p>\n
Chersono valstybinio universiteto Botanikos katedros ved\u0117jas, biologijos moksl\u0173 daktaras profesorius Ivanas Moisijenko teigia, kad \u0161ioje vietoje i\u0161 dalies atsikuria istorinis kra\u0161tovaizdis, buv\u0119s iki u\u017eliejimo. Vis d\u0117lto, pasak mokslininko, tai nebus tikslus praeities atk\u016brimas, nes ekologin\u0117s s\u0105lygos per de\u0161imtme\u010dius pasikeit\u0117, o dalis buvusi\u0173 buveini\u0173 jau negr\u012f\u017etamai transformuotos.<\/p>\n
\u201eTai grei\u010diau istorinio kra\u0161tovaizd\u017eio atk\u016brimas, ta\u010diau \u0161imtaprocentin\u0117s kopijos nebus\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Moisijenko.<\/p>\n
Mokslininko teigimu, pirmiausia teritorij\u0105 kolonizuoja v\u0117jo apdulkinami augalai, tod\u0117l ypa\u010d greitai plinta gluosniai ir kitos pionierin\u0117s r\u016b\u0161ys. Tokie augalai paprastai geriausiai prisitaiko prie atvir\u0173, nestabili\u0173 buveini\u0173, kur dirvo\u017eemis dar tik formuojasi, o dr\u0117gm\u0117s re\u017eimas svyruoja nuo sausros iki u\u017emirkimo.<\/p>\n
Kartu jis ai\u0161kina, kad vabzd\u017ei\u0173 kol kas n\u0117ra tiek daug, kiek b\u016bt\u0173 brandesn\u0117je ekosistemoje, nes vabzd\u017ei\u0173 apdulkinami augalai \u012fsikuria v\u0117liau. Augal\u0173 \u012fvairovei did\u0117jant, tur\u0117t\u0173 augti ir apdulkintoj\u0173 gausa, o tai nat\u016braliai skatint\u0173 viso mitybos tinklo pl\u0117tr\u0105.<\/p>\n
Did\u017ei\u0173j\u0173 gyv\u016bn\u0173 situacija, anot profesoriaus, taip pat kol kas ribota. Pavyzd\u017eiui, elniams sunku \u012fsitvirtinti d\u0117l itin tanki\u0173 jaun\u0173 s\u0105\u017ealyn\u0173, kuriuose gyv\u016bnams sud\u0117tinga jud\u0117ti, ie\u0161koti pa\u0161aro ir i\u0161vengti pavoj\u0173.<\/p>\n
\u201eMi\u0161kas labai tankus, o elniui reikia retesni\u0173 mi\u0161k\u0173, kad gal\u0117t\u0173 laisvai jud\u0117ti\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Moisijenko.<\/p>\n
Tuo metu smulki\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 p\u0117dsakai, pasak mokslininko, jau fiksuojami: teritorij\u0105 pradeda \u201e\u017evalgyti\u201c tokie gyv\u016bnai kaip lap\u0117s ar \u0161e\u0161kai. Tai rodo, kad besiformuojanti aplinka jau teikia sl\u0117ptuvi\u0173 ir maisto i\u0161tekli\u0173, nors ekosistema dar ankstyvoje stadijoje.<\/p>\n
Ilgainiui, augalijai paaugus, savaiminiai procesai tur\u0117t\u0173 \u201eatidaryti\u201c mi\u0161k\u0105: dalis jaunuolyn\u0173 nat\u016braliai praret\u0117s, kinta \u0161viesos kiekis ir pomi\u0161kio strukt\u016bra. Tokios permainos paprastai sukuria \u012fvairesnes buveines, kurios tampa patrauklesn\u0117s ir stambesniems \u017eol\u0117d\u017eiams, ir platesniam pauk\u0161\u010di\u0173 bei bestuburi\u0173 spektrui.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkas pabr\u0117\u017eia, kad visi\u0161kai sugr\u0105\u017einti tokios ekosistemos, kokia buvo iki vandens telkinio \u012frengimo, ne\u012fmanoma. Net ir \u0161alia esan\u010dios neu\u017elietos u\u017eliejam\u0173 piev\u0173 bei sl\u0117nio teritorijos per ma\u017edaug 80 met\u0173 pasikeit\u0117 d\u0117l klimato, invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitimo, hidrologini\u0173 svyravim\u0173 ir \u017emogaus veiklos, tod\u0117l \u201eistorinis vaizdas\u201c nei\u0161vengiamai bus kitoks.<\/p>\n
Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dabar buvusio vandens telkinio dugne formuojasi nauja, nat\u016bralios sukcesijos valdoma ekosistema. Galutin\u012f jos \u201eportret\u0105\u201c bus galima \u012fvertinti tik po ilgesnio laikotarpio, kai nusistov\u0117s augalijos strukt\u016bra, dirvo\u017eemio savyb\u0117s ir gyv\u016bn\u0173 populiacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Buvusio Kachovkos vandens telkinio dugne spar\u010diai plinta gluosniai ir formuojasi nauja ekosistema, ta\u010diau ankstesnio vaizdo atkurti nepavyks.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,6991,101,151,32947,33916,2326],"miestas":[],"class_list":["post-53794","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-chersono-sritis","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-gluosniai","tag-kachovkos-hidroelektrine","tag-kachovkos-uztvanka"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53794","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53794"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53794\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53794"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53794"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53794"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53794"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}