{"id":53807,"date":"2026-09-12T11:51:33","date_gmt":"2026-09-12T11:51:33","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/12\/mokslininkai-aptiko-gyvuna-kuris-dnr-luzius-taiso-per-kartas-tokio-reiskinio-dar-nebuvo\/"},"modified":"2026-09-12T11:51:33","modified_gmt":"2026-09-12T11:51:33","slug":"mokslininkai-aptiko-gyvuna-kuris-dnr-luzius-taiso-per-kartas-tokio-reiskinio-dar-nebuvo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/12\/mokslininkai-aptiko-gyvuna-kuris-dnr-luzius-taiso-per-kartas-tokio-reiskinio-dar-nebuvo\/","title":{"rendered":"Mokslininkai aptiko gyv\u016bn\u0105, kuris DNR l\u016b\u017eius taiso per kartas: tokio rei\u0161kinio dar nebuvo"},"content":{"rendered":"

Belgijos mokslinink\u0173 komanda, tirdama mikroskopinius organizmus, aptiko i\u0161skirtin\u012f rei\u0161kin\u012f: bdeloidin\u0117 rotifer\u0117 Adineta vaga gali perduoti palikuonims stipriai pa\u017eeist\u0105 genom\u0105 ir leisti DNR taisymui t\u0119stis per kelias kartas. Tokia transgeneracin\u0117 sugadint\u0173 chromosom\u0173 \u201epaveld\u0117jimo ir remonto\u201c grandin\u0117 iki \u0161iol nebuvo patikimai apra\u0161yta kituose gyvuose organizmuose.<\/p>\n

Rotifer\u0117s, pana\u0161iai kaip geriau \u017einomi tardigradai, gali beveik visi\u0161kai i\u0161d\u017ei\u016bti ir v\u0117l \u201eatsigauti\u201c gr\u012f\u017eus vandeniui. Tyrime jos buvo veikiamos proton\u0173 spinduliuote 100, 250 ir 500 grej\u0173 doz\u0117mis, kurios, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, gali sukelti atitinkamai apie 88, 220 ir 440 dvigrand\u0117s DNR l\u016b\u017ei\u0173 visame genome.<\/p>\n

Kas nustebino tyr\u0117jus<\/h2>\n

Eksperimento prad\u017eia atrod\u0117 paprasta: ap\u0161vitintai A. vaga pateliai pad\u0117jus kiau\u0161in\u012f, i\u0161 jo buvo sukurta geneti\u0161kai identi\u0161ka, klonin\u0117 populiacija. Logi\u0161ka b\u016bt\u0173 tik\u0117tis, kad visi klonai tur\u0117s pana\u0161\u0173, \u201eu\u017efiksuot\u0105\u201c spinduliuot\u0117s palikt\u0105 DNR pa\u017eeidim\u0173 vaizd\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau sekoskaitos duomenys parod\u0117 keist\u0105 dalyk\u0105: dideli chromosom\u0173 \u201ei\u0161kritimai\u201c skirtinguose individuose skyr\u0117si, o tr\u016bkstama genetin\u0117 informacija tarsi palaipsniui atsistatydavo. Tai leido \u012ftarti, kad taisymas vyksta ne viename organizme ir ne vienu etapu, o i\u0161sit\u0119sia per laik\u0105 ir kartas.<\/p>\n

\u201eI\u0161skirtiniausia tai, kad jos ka\u017ekaip stabilizuoja chromosom\u0173 galus, i\u0161laiko DNR fragmentus ir gali juos perduoti kitai kartai, kur taisymas t\u0119siasi\u201c, \u2013 sak\u0117 evoliucin\u0117 biolog\u0117 Karine Van Doninck.<\/p>\n

Kaip \u012fmanoma \u201epaveld\u0117ti\u201c sudau\u017eytas chromosomas<\/h2>\n

\u012eprastai stipriai suskilus chromosomoms kyla problema: dalijantis l\u0105stelei fragmentai be centromeros da\u017enai \u201enepatenka\u201c \u012f dukterines l\u0105steles, tod\u0117l genetin\u0117 med\u017eiaga prarandama. Tyr\u0117jai daro i\u0161vad\u0105, kad bdeloidini\u0173 rotiferi\u0173 chromosomos grei\u010diausiai turi holocentrin\u0119 sandar\u0105, kai centromeros funkcijos elementai i\u0161sid\u0117st\u0119 ne vienoje vietoje, o per platesnius chromosomos regionus.<\/p>\n

Tokiu atveju net ir suskil\u0119 chromosom\u0173 gabalai gali i\u0161likti \u201efunkcional\u016bs\u201c segregacijos prasme, tod\u0117l gali b\u016bti perduodami toliau. Tai paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l pa\u017eeisti fragmentai ne i\u0161kart dingsta, o i\u0161silaiko tiek l\u0105steli\u0173 dalijimuose, tiek palikuoni\u0173 kartose.<\/p>\n

Remontas, kuris gali u\u017etrukti kelias kartas<\/h2>\n

Antroji istorijos dalis yra pats taisymas. A. vaga genomas yra diploidinis, tod\u0117l kiekviena chromosoma turi homolog\u0105, kuris gali veikti kaip \u0161ablonas atkurti tr\u016bkstamas sekas.<\/p>\n

Nors \u0161i rotifer\u0117 dauginasi nelyti\u0161kai, ji, pasak autori\u0173, yra i\u0161laikiusi ne\u012fprast\u0105 mejoz\u0117s form\u0105, kurioje homologin\u0117s chromosomos susiporuoja. Tuomet pa\u017eeistas DNR galas gali \u201esusirasti\u201c atitinkam\u0105 viet\u0105 sveikesn\u0117je homolog\u0117je chromosomoje ir palaipsniui atkurti prarast\u0105 sek\u0105, mechanizm\u0105 tyr\u0117jai vadina BIHER.<\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad pakartotinis BIHER i\u0161 principo gali atkurti pirmin\u0119 sul\u016b\u017eusios chromosomos strukt\u016br\u0105, o kai kurie i\u0161trynimai po tam tikro kart\u0173 skai\u010diaus gali visi\u0161kai i\u0161nykti\u201c, \u2013 sak\u0117 molekulinis biologas Bernard Hallet.<\/p>\n

Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokie geb\u0117jimai grei\u010diausiai neatsirado vien d\u0117l atsparumo radiacijai. Rotifer\u0117s gyvena samanose ir kerp\u0117se, kur dr\u0117gm\u0117s s\u0105lygos smarkiai kinta, o i\u0161d\u017ei\u016bvimas gali sukelti DNR \u017eal\u0105, pana\u0161i\u0105 \u012f jonizuojan\u010dios spinduliuot\u0117s padarinius, \u012fskaitant dvigrand\u017eius l\u016b\u017eius.<\/p>\n

Mokslininkai tikisi, kad \u0161is modelis pad\u0117s geriau suprasti, kaip l\u0105stel\u0117s tvarkosi su katastrofi\u0161ku chromosom\u0173 suardymu, \u012fskaitant procesus, siejamus su chromotripse ir sud\u0117tingais genomo persitvarkymais. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale Science Advances.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mokslininkai apra\u0161\u0117 rotifer\u0119 Adineta vaga, kuri po stiprios spinduliuot\u0117s gali perduoti DNR l\u016b\u017eius palikuonims, o taisymas t\u0119siasi per kelias kartas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53808,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[41566,12410,41564,2239,41565,9973,41567],"miestas":[],"class_list":["post-53807","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-adineta-vaga","tag-chromosomos","tag-dnr-taisymas","tag-genetika","tag-rotiferes","tag-science-advances","tag-spinduliuote"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53807","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53807"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53807\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53808"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53807"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53807"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53807"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53807"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}