Turkijoje archeolog\u0173 tyrimai atne\u0161\u0117 netik\u0117t\u0105 radin\u012f: moliniame inde, datuojamame ma\u017edaug prie\u0161 4 000 met\u0173, i\u0161liko s\u0117kl\u0173 ir augalini\u0173 liekan\u0173 p\u0117dsakai. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai leid\u017eia geriau suprasti, kokia augalija ir \u017eemdirbyst\u0117s praktikos buvo paplitusios bronzos am\u017eiuje Anatolijoje.<\/p>\n
Radiniu domimasi ir d\u0117l jo s\u0105saj\u0173 su hetitais, viena \u012ftakingiausi\u0173 senov\u0117s Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 civilizacij\u0173. Hetit\u0173 valstyb\u0117s centras buvo Vidurio Anatolijoje, o sostin\u0117 Hatu\u0161a, o did\u017eiausias pakilimas siejamas su antruoju t\u016bkstantme\u010diu prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105.<\/p>\n
Archeobotanikai ai\u0161kina, kad s\u0117klos ir kitos augalin\u0117s liekanos gali atskleisti ne tik mityb\u0105, bet ir \u016bkininkavim\u0105, prekybinius ry\u0161ius bei sand\u0117liavimo \u012fpro\u010dius. Tokie duomenys da\u017enai papildo tai, ko ne\u012fmanoma patikimai nustatyti vien pagal pastat\u0173 liekanas ar molin\u0117se lentel\u0117se i\u0161likusius tekstus.<\/p>\n
Ypa\u010d vertinga tai, kad augalin\u0117 med\u017eiaga buvo rasta inde, kuris t\u016bkstantme\u010dius i\u0161liko pakankamai sandarus. D\u0117l to i\u0161lieka didesn\u0117 tikimyb\u0117 identifikuoti r\u016b\u0161is ir \u012fvertinti, ar jos buvo augintos vietoje, rinktos laukin\u0117je gamtoje, ar atgabentos i\u0161 kit\u0173 region\u0173.<\/p>\n
Hetit\u0173 laikotarpio keramika archeologams svarbi ne vien kaip buities daiktas. Tokie indai gal\u0117jo b\u016bti naudojami vai\u0161\u0117se, apeigose ir religin\u0117se ceremonijose, o dalis j\u0173 b\u016bdavo puo\u0161iami reljefais, siejamais su kultu ir aukojimo tradicijomis.<\/p>\n
Tod\u0117l s\u0117klos inde gali b\u016bti susijusios ir su kasdieniu maisto laikymu, ir su specialia paskirtimi, pavyzd\u017eiui, atsargomis ritualams ar \u0161vent\u0117ms. Galutin\u0117s i\u0161vados priklausys nuo tolesni\u0173 laboratorini\u0173 tyrim\u0173, \u012fskaitant mikroskopin\u0119 analiz\u0119 ir palyginim\u0105 su \u0161iuolaikin\u0117mis r\u016b\u0161imis.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 tokio radinio aspekt\u0173 yra galimyb\u0117 palyginti senovines s\u0117klas su dabartine regiono flora, ypa\u010d centrin\u0117je Turkijos dalyje. Jei identifikacija bus patvirtinta, tai gali tapti papildomu \u012frodymu, kad kai kurios r\u016b\u0161ys \u0161iame regione buvo \u017einomos ir naudojamos jau hetit\u0173 laikais.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai tampa vis svarbesni platesniame kontekste, kai klimato kaita ir dirvo\u017eemio poky\u010diai skatina i\u0161 naujo vertinti sen\u0105sias \u017eemdirbyst\u0117s sistemas. Net nedidel\u0117s s\u0117klos kartais pateikia itin daug informacijos apie tai, kaip \u017emon\u0117s prisitaikydavo prie aplinkos prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>\n
\u201eTokios augalin\u0117s liekanos leid\u017eia atkurti ne tik tai, k\u0105 \u017emon\u0117s valg\u0117, bet ir kaip jie augino, saugojo bei naudojo augalus kasdienyb\u0117je ir apeigose\u201c, \u2013 teigia tyr\u0117jai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Turkijoje rastame apie 4 000 met\u0173 senumo moliniame inde aptiktos s\u0117klos padeda atkurti hetit\u0173 laik\u0173 augalij\u0105, mityb\u0105 ir \u017eemdirbyst\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53888,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[20449,41632,850,8015,20450,853],"miestas":[],"class_list":["post-53887","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anatolija","tag-archeobotanika","tag-archeologija","tag-bronzos-amzius","tag-hetitai","tag-turkija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53887","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53887"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53887\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53888"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53887"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53887"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53887"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53887"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}