Evoliucija da\u017enai ai\u0161kinama kaip procesas, kuriame organizmai, geriau prisitaik\u0119 i\u0161gyventi ir daugintis, palaipsniui i\u0161stumia kitus. Ta\u010diau naujas tyrimas rodo, kad net ir tada, kai keli evoliuciniai keliai suteikia t\u0105 pat\u012f prisitaikymo lyg\u012f, poky\u010diai gali vykti ne atsitiktinai.<\/p>\n
Tyrimas, publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences (PNAS), nagrin\u0117ja vadinam\u0105j\u012f prisitaikymo kra\u0161tovaizd\u012f, kai populiacijos \u201ekopia\u201c \u012f prisitaikymo vir\u0161\u016bnes. Iki \u0161iol daug kur buvo laikomasi prielaidos, kad pasiekus vienod\u0105 naud\u0105 suteikian\u010di\u0105 \u201eplok\u0161tum\u0105\u201c, tolesni poky\u010diai daugiausia b\u016bna neutral\u016bs.<\/p>\n
Biologijoje da\u017ena situacija, kai skirtingi po\u017eymi\u0173 deriniai suteikia pana\u0161\u0173 i\u0161gyvenimo ir dauginimosi potencial\u0105, vadinama degeneracija. Tai rei\u0161kia, kad kelios skirtingos formos ar strategijos gali b\u016bti vienodai s\u0117kmingos, nors \u012f t\u0105 pat\u012f rezultat\u0105 ateina skirtingais keliais.<\/p>\n
Izraelio Techniono instituto mokslininkai suk\u016br\u0117 supaprastint\u0105 matematin\u012f model\u012f ir atliko simuliacijas, \u012ftraukdami nat\u016bralios atrankos ir mutacij\u0173 poveik\u012f. J\u0173 rezultatai parod\u0117, kad net ir vienodo prisitaikymo \u201eplok\u0161tumoje\u201c populiacijos gali jud\u0117ti kryptingai.<\/p>\n
Autoriai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f apib\u016bdina kaip krypting\u0105 dreif\u0105: populiacijos juda link \u201eplok\u0161tesni\u0173\u201c kra\u0161tovaizd\u017eio sri\u010di\u0173, kuriose po\u017eymiai yra atsparesni mutacijoms ir atsitiktiniams sutrikimams. Kitaip tariant, net jei tiesioginio prisitaikymo prana\u0161umo n\u0117ra, ilgainiui gali b\u016bti \u201epasirenkami\u201c stabilesni sprendiniai.<\/p>\n
\u201eKai skirtingi keliai suteikia vienod\u0105 prisitaikym\u0105, pasirinkimas tarp j\u0173 n\u0117ra atsitiktinis\u201c, \u2013 sak\u0117 biolog\u0117 Naama Brenner, pristatydama tyrimo id\u0117j\u0105.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, toks mechanizmas gali pad\u0117ti paai\u0161kinti, kaip evoliucijoje atsiranda atsparumas ir stabilumas net be ai\u0161kios kryptingos atrankos konkre\u010diam po\u017eymiui. Tai ypa\u010d aktualu kalbant apie sud\u0117tingas sistemas, kur daug po\u017eymi\u0173 tarpusavyje s\u0105veikauja, o vien \u201enaudingumo\u201c kriterijus ne visada leid\u017eia numatyti, kas \u012fsitvirtins ilguoju laikotarpiu.<\/p>\n
Tyrimas si\u016blo atsargiau vertinti situacijas, kurios anks\u010diau b\u016bdavo laikomos neutralios evoliucijos pavyzd\u017eiais. Jei kryptis atsiranda d\u0117l kra\u0161tovaizd\u017eio geometrijos ir populiacijos kintamumo s\u0105veikos, tuomet net \u201eneutral\u016bs\u201c poky\u010diai gali tur\u0117ti pasl\u0117pt\u0105 tendencij\u0105 vesti link didesnio atsparumo.<\/p>\n
Autoriai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad nedideli fenotipiniai skirtumai gali b\u016bti informatyvesni, nei manyta, nes gali atskleisti, kokiu keliu populiacija jud\u0117jo evoliucin\u0117je istorijoje. Kitas \u017eingsnis, kaip nurodoma, yra pana\u0161ius modelius sieti su sud\u0117tingesniais organizmais ir reali\u0173 ekosistem\u0173 duomenimis, kur kintamumas ir aplinkos poveikis yra dar \u012fvairesni.<\/p>\n
Tyrimo i\u0161vados taip pat \u012fdomios platesniame kontekste, nes pana\u0161us \u201epolinkis\u201c \u012f stabilesnius sprendinius aptariamas ir skai\u010diavimo moksluose, \u012fskaitant kai kuri\u0173 DI sistem\u0173 mokymo dinamik\u0105. Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad dabar svarbiausia yra patikrinti, kiek \u0161is efektas pasirei\u0161kia nat\u016braliose populiacijose u\u017e modeli\u0173 rib\u0173.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences (PNAS).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas PNAS tyrimas rodo, kad net esant vienodam prisitaikymui evoliucija gali kryptingai jud\u0117ti link didesnio atsparumo mutacijoms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":53983,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3211,6189,4737,9847,41690,41689],"miestas":[],"class_list":["post-53982","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-evoliucija","tag-mutacijos","tag-naturali-atranka","tag-pnas","tag-populiaciju-genetika","tag-technion"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53982","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53982"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53982\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53983"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53982"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53982"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53982"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=53982"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}