NASA zondo \u201eMars Reconnaissance Orbiter\u201c kamera HiRISE 2022 met\u0173 gruod\u017eio 12 dien\u0105 u\u017efiksavo Marso pietin\u0117se auk\u0161tumose esant\u012f kalvel\u0117s fragment\u0105, kuris i\u0161 pirmo \u017evilgsnio primena lokio snukut\u012f. Dvi tamsios duob\u0117s atrodo lyg akys, o \u0161viesesn\u0117 V formos strukt\u016bra tarp j\u0173 \u2013 tarsi nosis.<\/p>\n
Nors vaizdas akimirksniu tapo interneto sensacija, planetologai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra nei gyvyb\u0117s, nei dirbtini\u0173 statini\u0173 p\u0117dsakas. Tokios formos Marse da\u017enai susidaro d\u0117l \u012fprast\u0173 geologini\u0173 proces\u0173 ir specifinio ap\u0161vietimo.<\/p>\n
\u201eTai kalva su V formos \u012fgriuvos strukt\u016bra, dviem krateriais ir beveik apskritu l\u016b\u017ei\u0173 ra\u0161tu\u201c, \u2013 ai\u0161kino Arizonos universiteto mokslininkas Alfredas McEwenas, vadovaujantis HiRISE komandai.<\/p>\n
Specialist\u0173 vertinimu, apskritas l\u016b\u017ei\u0173 \u017eiedas gal\u0117jo likti po to, kai purios nuogulos nus\u0117do ant seniai u\u017epildyto sm\u016bginio kraterio. Tuo metu V formos darinys gali b\u016bti susij\u0119s su senoviniu vulkaniniu arba purvo i\u0161siver\u017eimo kanalu, kurio i\u0161tek\u0117jimo p\u0117dsakai suformavo \u012f v\u0117duokl\u0119 pana\u0161\u0173 kont\u016br\u0105.<\/p>\n
\u017dmogaus smegenys linkusios atpa\u017einti veidus ir gyv\u016bn\u0173 bruo\u017eus net ten, kur j\u0173 n\u0117ra \u2013 \u0161is rei\u0161kinys vadinamas pareidolija. Tai ta pati psichologin\u0117 prie\u017eastis, d\u0117l kurios automobili\u0173 \u017eibintai kartais atrodo kaip akys, o uol\u0173 \u0161e\u0161\u0117liai primena fig\u016bras.<\/p>\n
Marso istorijoje tai ne pirmas kartas, kai \u017eemos rai\u0161kos ar kontrastingo ap\u0161vietimo nuotraukos sukelia audringas interpretacijas. Dar 1976 metais \u201eViking 1\u201c misijos kadre u\u017efiksuota Cydonia srities kalva d\u0117l \u0161e\u0161\u0117li\u0173 atrod\u0117 kaip \u017emogaus veidas, ta\u010diau v\u0117lesn\u0117s, gerokai detalesn\u0117s nuotraukos parod\u0117, kad tai \u012fprastas reljefo darinys.<\/p>\n
Pana\u0161\u016bs atvejai fiksuojami ir pastaraisiais metais, kai Europos kosmoso agent\u016bros \u201eTrace Gas Orbiter\u201c tyr\u0117jai, analizuodami Marso pavir\u0161iaus nuos\u0117das, aptiko drusk\u0173 sankaupas, kurios primin\u0117 \u0161ypsen\u0117l\u0119. Moksliniu po\u017ei\u016briu svarbiausia ten buvo ne forma, o pats chlorid\u0173 drusk\u0173 sluoksnis, siejamas su senov\u0117je i\u0161garavusiais sekliais vandens telkiniais.<\/p>\n
Tokie drusk\u0173 telkiniai laikomi reik\u0161mingais, nes s\u016brus vanduo gali i\u0161likti skystas esant \u017eemesn\u0117ms temperat\u016broms nei g\u0117las, o tai didina tikimyb\u0119, kad tam tikrais Marso istorijos laikotarpiais gal\u0117jo egzistuoti ilgiau i\u0161silaikan\u010dios skystos terp\u0117s. D\u0117l to pana\u0161ios vietos i\u0161lieka potencialiais taikiniais misijoms, kurios ateityje ie\u0161kos chemini\u0173 ar mineralogini\u0173 biosignat\u016br\u0173.<\/p>\n
HiRISE kamera, nuo 2006 met\u0173 fiksuojanti Marso pavir\u0161i\u0173, yra vienas svarbiausi\u0173 \u012franki\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 vertinti krateri\u0173, nuo\u0161liau\u017e\u0173, kop\u0173 ir kit\u0173 proces\u0173 dinamik\u0105. Kartais jos kadrai su\u017eadina vaizduot\u0119, ta\u010diau mokslininkai primena: net ir \u012fsp\u016bdingiausios \u201efig\u016bros\u201c da\u017eniausiai t\u0117ra geologijos, erozijos ir \u0161viesos \u017eaismo rezultatas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NASA HiRISE kadre Marse i\u0161ry\u0161k\u0117jo lokio snuk\u012f primenanti strukt\u016bra, ta\u010diau mokslininkai ai\u0161kina, kad tai pareidolija ir \u012fprasti geologiniai procesai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54002,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[41709,41707,41706,1545,10871,1544,41708],"miestas":[],"class_list":["post-54001","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-alfredas-mcewenas","tag-hirise","tag-mars-reconnaissance-orbiter","tag-marsas","tag-marso-geologija","tag-nasa","tag-pareidolija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54001","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54001"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54001\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54002"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54001"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54001"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54001"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54001"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}