Vengrijos B\u00e1nd gyvenviet\u0117je, ant kalkakmenio kalvos st\u016bksan\u010dios Essegv\u00e1r pilies griuv\u0117siuose, archeologai aptiko nedidel\u0119 akmenimis i\u0161klot\u0105 \u0161acht\u0105, kurios sienos ir dugnas ai\u0161kiai paveikti itin auk\u0161tos temperat\u016bros. Konstrukcija suformuota kruop\u0161\u010diai: dideli akmenys sustatyti vertikaliai, o viduje matyti intensyvaus kaitinimo palikti p\u0117dsakai.<\/p>\n
Tokie radiniai paprastai leid\u017eia \u012ftarti amat\u0173 ar ankstyvosios pramon\u0117s veikl\u0105, tod\u0117l viena pirm\u0173j\u0173 hipotezi\u0173 susijusi su metal\u0173 apdirbimu. Vis d\u0117lto kol kas tr\u016bksta svarbiausi\u0173 \u012frodym\u0173: \u0161alia nerasta \u0161lako ir i\u0161lydyto metalo fragment\u0173, kurie patvirtint\u0173 kalvyst\u0119 ar kit\u0105 metalurgij\u0105.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbu ir tai, kad \u0161achtos forma nepana\u0161i \u012f viduram\u017eiais \u012fprastus \u012frenginius, naudotus plytoms degti, kalk\u0117ms i\u0161gauti ar keramikai gaminti. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tyr\u0117jai kol kas vengia galutini\u0173 i\u0161vad\u0173 ir pabr\u0117\u017eia, kad vien kar\u0161\u010dio p\u0117dsak\u0173 neu\u017etenka tiksliai funkcijai nustatyti.<\/p>\n
\u012edomiausia detal\u0117 paai\u0161k\u0117jo vertinant kontekst\u0105: tyr\u0117jai mano, kad konstrukcija gal\u0117jo b\u016bti naudojama dar iki to momento, kai \u0161ioje vietoje i\u0161kilo akmenin\u0117s pilies sienos. Tai reik\u0161t\u0173, kad \u0161acht\u0105 palikusi veikla yra senesn\u0117 u\u017e pa\u010di\u0105 viduram\u017ei\u0173 tvirtov\u0119, o vieta tur\u0117jo reik\u0161m\u0119 dar ankstesnei bendruomenei.<\/p>\n
Datavimui padeda ir kiti \u0161i\u0173 met\u0173 kasin\u0117jim\u0173 radiniai. Aptiktos monetos, siejamos su Vengrijos karali\u0173 Belos III ir Andriaus II valdymo laikotarpiais, yra senesn\u0117s u\u017e dal\u012f i\u0161likusi\u0173 pilies konstrukcij\u0173 ir tampa orientyrais, padedan\u010diais atsekti atskirus tvirtov\u0117s raidos etapus.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161iaurin\u0117 pilies dalis gal\u0117jo b\u016bti pastatyta XIII am\u017eiaus antroje pus\u0117je, o paslaptingoji \u0161achta veik\u0117 anks\u010diau. D\u0117l to kyla platesnis klausimas: kas \u0161ioje vietoje buvo iki m\u016brin\u0117s pilies ir koki\u0105 funkcij\u0105 atliko \u012frenginys, kur\u012f v\u0117lesni\u0173 laik\u0173 statytojai, pana\u0161u, rado jau esant\u012f.<\/p>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 tyrimai atskleid\u0117 ir v\u0117lesnio pilies gyvenimo p\u0117dsakus: keramikos \u0161ukes, gyv\u016bn\u0173 kaulus, str\u0117li\u0173 antgalius, gele\u017ein\u012f peil\u012f, sidabrines monetas bei aprangos detales. Tarp \u012fdomesni\u0173 radini\u0173 minimi paauksuoto sidabro elementas, varin\u0117s detal\u0117s ir gotikini\u0173 dur\u0173 puo\u0161ybos fragmentai, \u012fskaitant du \u0161e\u0161iakamp\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s formos apkalus.<\/p>\n
Istoriniai duomenys rodo, kad Essegv\u00e1r viduram\u017eiais priklaus\u0117 Essegv\u00e1r giminei, o pilies reik\u0161m\u0117 ma\u017e\u0117jo kar\u0173 su Osman\u0173 imperija laikotarpiu. Manoma, kad tvirtov\u0117 buvo sunaikinta po netoliese esan\u010dio Veszpr\u00e9mo u\u017e\u0117mimo 1552 metais, ta\u010diau dabartini\u0173 tyrim\u0173 centre atsid\u016br\u0117 ne gri\u016bties istorija, o gerokai senesn\u0117, kar\u0161\u010dio i\u0161deginta \u0161achta.<\/p>\n
Archeologai pabr\u0117\u017eia, kad tokio tipo objekt\u0173 paskirt\u012f da\u017eniausiai padeda nustatyti detal\u016bs laboratoriniai tyrimai. Mikroskopin\u0117 dirvo\u017eemio ir nuos\u0117d\u0173 analiz\u0117, chemini\u0173 element\u0173 p\u0117dsakai bei deg\u0117si\u0173 strukt\u016bra gali atskleisti, ar \u0161achtoje buvo lydomas metalas, deginamos organin\u0117s med\u017eiagos, ar atliktos visai kitokios, iki \u0161iol ne\u012fvardytos technologin\u0117s operacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vengrijoje, Essegv\u00e1r pilies griuv\u0117siuose, rasta akmenimis i\u0161klota \u0161achta su stipraus kar\u0161\u010dio p\u0117dsakais, ta\u010diau jos paskirtis kol kas lieka neai\u0161ki.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54061,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,14681,10443,35595,29100,2160,13275],"miestas":[],"class_list":["post-54060","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-kasinejimai","tag-metalurgija","tag-monetos","tag-osmanu-imperija","tag-vengrija","tag-viduramziu-pilys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54060","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54060"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54060\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54061"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54060"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54060"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54060"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54060"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}