{"id":54064,"date":"2026-09-13T18:37:23","date_gmt":"2026-09-13T18:37:23","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/13\/po-italija-vyksta-keistas-luzis-geologai-paaiskino-kodel-apeninai-vienu-metu-kyla-ir-smunka\/"},"modified":"2026-09-13T18:37:23","modified_gmt":"2026-09-13T18:37:23","slug":"po-italija-vyksta-keistas-luzis-geologai-paaiskino-kodel-apeninai-vienu-metu-kyla-ir-smunka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/13\/po-italija-vyksta-keistas-luzis-geologai-paaiskino-kodel-apeninai-vienu-metu-kyla-ir-smunka\/","title":{"rendered":"Po Italija vyksta keistas l\u016b\u017eis: geologai paai\u0161kino, kod\u0117l Apeninai vienu metu kyla ir smunka"},"content":{"rendered":"

Apeninai driekiasi ma\u017edaug 1 200 kilometr\u0173 per vis\u0105 Italijos pusiasal\u012f, ta\u010diau geologams ilgai k\u0117l\u0117 galvos\u016bk\u012f, kod\u0117l \u0161ioje zonoje vienu metu fiksuojami, atrodyt\u0173, vienas kitam prie\u0161taraujantys procesai. Vienur \u017eem\u0117s pluta tempiama, kitur spaud\u017eiama, o dalis teritorij\u0173 kyla, kai gretimi plotai s\u0117da.<\/p>\n

Ne ma\u017eiau m\u012fslingi ir \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai: skirtingose Apenin\u0173 pus\u0117se j\u0173 mechanizmai rodo nevienod\u0105 deformacij\u0105. Tai rei\u0161kia, kad tame pa\u010diame kaln\u0173 sistemos regione veikia skirtingos j\u0117gos, kurios paprastai siejamos su skirtingais tektoniniais re\u017eimais.<\/p>\n

Naujas raktas \u012f Apenin\u0173 m\u012fsl\u0119<\/h2>\n

Florencijos universiteto geolog\u0173 grup\u0117, vadovaujama Stefano Tavanio, si\u016blo paai\u0161kinim\u0105, siejam\u0105 su procesu, vadinamu delaminacija. Tai laipsni\u0161kas tankios apatin\u0117s plutos dalies ir su ja susijusios litosferos atsiskyrimas, kai atskilusi med\u017eiaga ima grimzti gilyn \u017dem\u0117s mantijos kryptimi.<\/p>\n

Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is procesas nevyksta vienu metu po visais Apeninais. Jis slenka tarsi frontas, o zona, kur prasideda atsiskyrimas, apib\u016bdinama kaip delaminacijos vyri\u0173 sritis, kur apatiniai sluoksniai pradeda skirtis nuo vir\u0161uje esan\u010dios plutos.<\/p>\n

K\u0105 parod\u0117 GPS, palydovai ir seisminiai duomenys<\/h2>\n

Tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si keli\u0173 tip\u0173 duomenimis: GPS matavimais, palydoviniais steb\u0117jimais bei \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 \u012fra\u0161ais. Taip pat lygino rezultatus su informacija apie rib\u0105 tarp plutos ir mantijos, vadinam\u0105 Mohorovi\u010di\u010diaus ne\u012ftaisa, arba Moho.<\/p>\n

Analiz\u0117 parod\u0117 per daugiau nei 500 kilometr\u0173 besit\u0119sian\u010di\u0105 strukt\u016br\u0105 po Apeninais, kur Moho riba Tir\u0117n\u0173 j\u016bros pus\u0117je persidengia su riba Adrijos pus\u0117je. Tokia geometrija, mokslinink\u0173 vertinimu, gali b\u016bti p\u0117dsakas vietos, kur tankesn\u0117 apatin\u0117 pluta atsiskiria ir grimzta \u012f gilesnius \u017dem\u0117s sluoksnius.<\/p>\n

Plutos judesi\u0173 duomenys papildo \u0161\u012f vaizd\u0105. GPS rodo, kad Apenin\u0173 vidin\u0117je dalyje vyksta tempimas, siekiantis apie 4 milimetrus per metus, o i\u0161oriniame pakra\u0161tyje tuo pat metu matomas ma\u017edaug 2 milimetr\u0173 per metus trump\u0117jimas.<\/p>\n

Toks derinys mokslinink\u0173 apib\u016bdinamas kaip akordeono judesys: kaln\u0173 sistemos vidus tarsi ple\u010diasi, o priekin\u0117 dalis dar patiria suspaudim\u0105. B\u016btent delaminacija, j\u0173 teigimu, gali sukurti s\u0105lygas vienu metu vykti abiem deformacijos tipams.<\/p>\n

Kod\u0117l vienur kyla, o kitur s\u0117da?<\/h2>\n

Kai delaminacijos frontas slenka po kalnynu, sunkesni apatiniai sluoksniai, kurie anks\u010diau \u201espaud\u0117\u201c plut\u0105, pradeda nykti, nes atsiskiria ir grimzta. Juos gali pakeisti lengvesn\u0117 mantijos med\u017eiaga, tod\u0117l pluta vir\u0161uje linkusi kilti ir lengviau temptis.<\/p>\n

Ta\u010diau prie\u0161 slenkant\u012f front\u0105 dalis plutos vis dar lieka susieta su gilyn grimztan\u010diomis strukt\u016bromis, tod\u0117l ji gali b\u016bti traukiama \u017eemyn ir patirti suspaudim\u0105. Tai paai\u0161kina, kod\u0117l gretimuose regionuose fiksuojami prie\u0161ingi vertikal\u016bs ir horizontal\u016bs judesiai.<\/p>\n

Mokslininkai taip pat \u0161\u012f model\u012f sieja su ilgesne regiono raida, kai Apenin\u0173 formavim\u0105 milijonus met\u0173 veik\u0117 plok\u0161\u010di\u0173 s\u0105veika ir gilyn smengan\u010dios plok\u0161t\u0117s traukimasis. Tai prisid\u0117jo prie plutos tempimo vakarin\u0117je pus\u0117je ir Tir\u0117n\u0173 j\u016bros baseino raidos, o v\u0117lesniais laikais delaminacija gal\u0117jo tapti tr\u016bkstamu paai\u0161kinimu, kod\u0117l deformacijos t\u0119s\u0117si ir po ankstesni\u0173 etap\u0173.<\/p>\n

Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad pateiktas scenarijus dar n\u0117ra galutinis atsakymas \u012f visus klausimus apie gili\u0105j\u0105 Italijos sandar\u0105. Norint tiksliau atkurti, kaip s\u0105veikauja pluta ir mantija, reik\u0117s detalesni\u0173 skaitini\u0173 modeli\u0173 ir papildom\u0173 geofizini\u0173 duomen\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Geologai ai\u0161kina, kad Apenin\u0173 \u201eakordeono\u201c judes\u012f gali lemti delaminacija: apatin\u0117 plutos dalis atsiskiria, grimzta, o pavir\u0161ius kyla ir traukiasi.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54065,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[41373,874,41375,2515,41744,873,4716],"miestas":[],"class_list":["post-54064","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-apeninai","tag-geologija","tag-gps-matavimai","tag-italija","tag-mohoroviciciaus-neitaisa","tag-tektonines-plokstes","tag-zemes-drebejimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54064","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54064"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54064\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54065"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54064"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54064"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54064"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54064"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}