Kalifornijos Siera Nevados auk\u0161tikalni\u0173 e\u017eeruose dirbtinai \u012fveisti up\u0117takiai pakeit\u0117 ne tik povandenin\u0119 gyvyb\u0119, bet ir pauk\u0161\u010di\u0173 bendrijas pakrant\u0117se. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad e\u017eeruose su pl\u0117\u0161riomis \u017euvimis pauk\u0161\u010di\u0173 buvo ma\u017edaug penktadaliu ma\u017eiau nei pana\u0161iuose vandens telkiniuose, kur \u017euv\u0173 nat\u016braliai n\u0117ra.<\/p>\n
Mokslininkai steb\u0117jo 39 auk\u0161tikalni\u0173 e\u017eerus dviejuose nacionaliniuose parkuose, kuri\u0173 dauguma yra auk\u0161\u010diau nei 3 000 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio. Lyginant e\u017eerus, \u012f kuriuos anks\u010diau buvo \u012f\u017euvinta, su nat\u016braliai be\u017euviais vandens telkiniais, i\u0161ry\u0161k\u0117jo ai\u0161kus skirtumas maisto grandin\u0117je, kurio pasekmes jau\u010dia ir pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n
Kaip up\u0117takiai pakei\u010dia maisto grandin\u0119<\/p>\n
Pauk\u0161\u010di\u0173 apskaitos buvo atliekamos per tris vasaros sezonus 2014, 2015 ir 2020 metais. Kiekvienoje vietoje tyr\u0117jai 10 minu\u010di\u0173 fiksuodavo visus pakrant\u0117je pamatytus ar i\u0161girstus pauk\u0161\u010dius, kad b\u016bt\u0173 galima palyginti skirtingus e\u017eerus.<\/p>\n
Vidutini\u0161kai e\u017eeruose su up\u0117takiais buvo registruojama apie 5,15 pauk\u0161\u010dio vienam steb\u0117jimo ta\u0161kui, o e\u017eeruose be \u017euv\u0173 apie 6,48. Tai atitinka ma\u017edaug 20 proc. ma\u017eesn\u012f pauk\u0161\u010di\u0173 gausum\u0105 ten, kur \u012fsitvirtinusi pl\u0117\u0161ri \u017euvis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai ai\u0161kina, kad pagrindinis mechanizmas susij\u0119s su vabzd\u017eiais, ypa\u010d tais, kurie dal\u012f gyvenimo praleid\u017eia vandenyje, o v\u0117liau masi\u0161kai i\u0161skrenda \u012f or\u0105. E\u017eeruose be \u017euv\u0173 toki\u0173 vabzd\u017ei\u0173, pavyzd\u017eiui, dienini\u0173 museli\u0173, b\u016bna gerokai daugiau, tod\u0117l pauk\u0161\u010diai turi patikimesn\u012f ir gausesn\u012f maisto \u0161altin\u012f.<\/p>\n
Kur labiausiai pasimat\u0117 atsigavimas<\/p>\n
Ry\u0161kiausi poky\u010diai fiksuoti viename e\u017eere, kuriame nuo 2016 met\u0173 prad\u0117ta kryptingai \u0161alinti up\u0117takius. Iki 2020 met\u0173 \u017euv\u0173 gausa ten buvo smarkiai suma\u017e\u0117jusi, o e\u017eeras \u0117m\u0117 \u012fgyti be\u017euvio vandens telkinio bruo\u017e\u0173.<\/p>\n
Kartu su vabzd\u017ei\u0173 sugr\u012f\u017eimu augo ir pauk\u0161\u010di\u0173 skai\u010dius. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, po up\u0117taki\u0173 \u0161alinimo pauk\u0161\u010di\u0173 gausa \u0161iame e\u017eere padid\u0117jo iki 2 kart\u0173 ir priart\u0117jo prie gretimo e\u017eero, kuriame \u017euv\u0173 niekada nebuvo.<\/p>\n
Be to, po \u017euv\u0173 suma\u017einimo buvo u\u017efiksuotos ir anks\u010diau tame e\u017eere nepasteb\u0117tos r\u016b\u0161ys. Tai leid\u017eia manyti, kad net ir nedidelio masto priemon\u0117s, kai jos taikomos nuosekliai, gali gana greitai atkurti sutrikdytas auk\u0161tikalni\u0173 ekosistem\u0173 grandis.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu saugomoms teritorijoms<\/p>\n
Auk\u0161tikalni\u0173 e\u017eerai da\u017enai yra jautrios, izoliuotos sistemos, tod\u0117l invazini\u0173 ar dirbtinai \u012fveist\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 poveikis jose gali b\u016bti neproporcingai didelis. \u0160is atvejis rodo, kad \u017euv\u0173 \u012fveisimas d\u0117l rekreacin\u0117s \u017e\u016bkl\u0117s gali tur\u0117ti platesni\u0173 pasekmi\u0173, nei i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo.<\/p>\n
Tyrimo i\u0161vados aktualios nacionalini\u0173 park\u0173 valdymui, kai tenka derinti lankytoj\u0173 interesus ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s apsaug\u0105. Pauk\u0161\u010di\u0173, varliagyvi\u0173 ir vandens vabzd\u017ei\u0173 reakcija gali tapti ai\u0161kiu indikatoriumi, ar pasirinkta e\u017eer\u0173 tvarkymo kryptis i\u0161 ties\u0173 gr\u0105\u017eina nat\u016brali\u0105 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kalifornijos auk\u0161tikalni\u0173 e\u017eeruose pa\u0161alinus up\u0117takius sugr\u012f\u017eo vandens vabzd\u017eiai, o pauk\u0161\u010di\u0173 gausa kai kur i\u0161augo iki 2 kart\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[41799,685,101,3686,606,41798,28834],"miestas":[],"class_list":["post-54152","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-aukstikalniu-ezerai","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-invazines-rusys","tag-kalifornija","tag-siera-nevada","tag-upetakiai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54152","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54152"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54152\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54152"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54152"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54152"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54152"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}