Pasaulio s\u0117kl\u0173 bankai da\u017enai vadinami civilizacijos draudimu: jie saugo pas\u0117li\u0173 \u012fvairov\u0119 tam atvejui, jei karai, klimato kriz\u0117 ar ligos smarkiai suardyt\u0173 maisto grandines. Ta\u010diau nauji bandymai rodo, kad net giliai u\u017e\u0161aldytos s\u0117klos gali senti grei\u010diau, nei ilg\u0105 laik\u0105 manyta.<\/p>\n
Australijoje veikian\u010dio Australian Grains Genebank mokslininkai \u012fvertino, kaip realiomis s\u0105lygomis laikui b\u0117gant kinta tropini\u0173 kult\u016br\u0173 s\u0117kl\u0173 daigumas. Tyrimas parod\u0117 ry\u0161kius skirtumus tarp r\u016b\u0161i\u0173: vien\u0173 s\u0117klos i\u0161lieka gyvybingos de\u0161imtme\u010dius, kit\u0173 kokyb\u0117 krenta gerokai spar\u010diau.<\/p>\n
Mokslininkai atliko daiginimo testus su 3 861 s\u0117kl\u0173 partijomis, saugotomis nuo praeito am\u017eiaus septintojo de\u0161imtme\u010dio. Vertintos \u0161e\u0161ios kult\u016bros: sorgai, paprastosios pupel\u0117s, mung pupel\u0117s, sojos, baland\u017ein\u0117s pupos ir adzuki pupel\u0117s.<\/p>\n
Geriausiai i\u0161silaik\u0117 mung pupel\u0117s: vienoje partijoje net po 45 met\u0173 saugojimo daigumas siek\u0117 bent 90 proc. Tarp ilgaam\u017ei\u0161kiausi\u0173 taip pat minimos sorg\u0173, paprast\u0173j\u0173 pupeli\u0173 ir soj\u0173 s\u0117klos, kurios kai kuriais atvejais i\u0161laik\u0117 auk\u0161t\u0105 daigum\u0105 de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n
Silpniausiai pasirod\u0117 baland\u017eini\u0173 pup\u0173 s\u0117klos: po vidutini\u0161kai 36 met\u0173 saugojimo tik keturios partijos vir\u0161ijo 85 proc. daigumo rib\u0105. Tai signalizuoja, kad daliai kolekcij\u0173 reik\u0117t\u0173 ankstesnio atnaujinimo, kad genetiniai i\u0161tekliai nelikt\u0173 prarasti.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad ankstesni teoriniai modeliai kai kurioms r\u016b\u0161ims prognozavo itin ilgus patikr\u0173 intervalus, net t\u016bkstantme\u010diais. Ta\u010diau realaus laiko bandymai rodo, kad tokie l\u016bkes\u010diai gali b\u016bti per optimisti\u0161ki, o s\u0117kl\u0173 bankams b\u016btina da\u017eniau tikrinti daigum\u0105.<\/p>\n
Seed bankuose s\u0117klos paprastai d\u017eiovinamos iki \u017eemos dr\u0117gm\u0117s ir laikomos apie minus 20 laipsni\u0173 temperat\u016broje, kad sul\u0117t\u0117t\u0173 sen\u0117jimo procesai. Vis d\u0117lto net ir tokiomis s\u0105lygomis skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0117klos sensta nevienodai, o j\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 gali lemti genetika, pradin\u0117 kokyb\u0117, derliaus nu\u0117mimo ir paruo\u0161imo s\u0105lygos.<\/p>\n
Svarbus niuansas \u2013 daigumas yra tik vienas rodiklis. S\u0117kla gali sudygti laboratorijoje, bet tai dar negarantuoja, kad augalas bus pakankamai stiprus, subrandins derli\u0173 ir prisitaikys prie aplinkos, tod\u0117l s\u0117kl\u0173 bankai da\u017enai derina kelis kokyb\u0117s testus.<\/p>\n
Tokie rezultatai aktual\u016bs ne tik Australijai: pasaulyje veikia ir kiti strateginiai s\u0117kl\u0173 saugojimo centrai, tarp j\u0173 ir Svalbardo pasaulin\u0117 s\u0117kl\u0173 saugykla Norvegijoje. \u0160ios sistemos tikslas \u2013 apsaugoti augal\u0173 genetin\u0119 \u012fvairov\u0119, kuri b\u016btina kuriant veisles, atsparias sausroms, kar\u0161\u010diui, naujiems kenk\u0117jams ar ligoms.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, nuosekliai kaupiami daigumo duomenys ir bendradarbiavimas tarp genofond\u0173 institucij\u0173 leid\u017eia tikslinti prognozes, planuoti atnaujinimo darbus ir u\u017etikrinti, kad kritiniu momentu s\u0117klos b\u016bt\u0173 ne tik saugomos, bet ir realiai panaudojamos.<\/p>\n
Praktin\u0117 i\u0161vada ai\u0161ki: vien u\u017e\u0161aldyti s\u0117klas neu\u017etenka. Norint, kad s\u0117kl\u0173 bankai i\u0161 ties\u0173 veikt\u0173 kaip ilgalaikis draudimas, reikia reguliari\u0173 patikr\u0173, laiku atnaujinam\u0173 kolekcij\u0173 ir tiksliau, duomenimis paremt\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kumo modeli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Australijos mokslininkai patikrino s\u0117kl\u0173 banko atsargas ir nustat\u0117, kurios kult\u016bros i\u0161lieka gyvybingos de\u0161imtme\u010diais, o kurias teks atnaujinti grei\u010diau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54210,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[41840,673,41838,38539,41839,38540],"miestas":[],"class_list":["post-54209","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-augalu-genetiniai-istekliai","tag-klimato-kaita","tag-mung-pupeles","tag-seklu-bankai","tag-sorgai","tag-svalbardo-seklu-saugykla"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54209","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54209"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54209\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54210"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54209"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54209"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54209"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54209"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}