Daugiau nei t\u016bkstant\u012f met\u0173 monumental\u016bs akmeniniai kapai \u2013 megalitai \u2013 buvo vienas ry\u0161kiausi\u0173 neolito Europos kra\u0161tovaizd\u017eio bruo\u017e\u0173. Jie buvo statomi ma\u017edaug 4300\u20133100 m. pr. Kr. ir da\u017eniausiai tarnavo kaip bendruomenin\u0117s laidojimo vietos, neretai skirtos i\u0161tisoms bendruomen\u0117ms. Ta\u010diau IV t\u016bkstantme\u010dio pr. Kr. pabaigoje j\u0173 statyba did\u017eiul\u0117je teritorijoje \u2013 nuo dabartin\u0117s Pranc\u016bzijos iki Skandinavijos \u2013 beveik visi\u0161kai nutr\u016bko. De\u0161imtme\u010dius mokslininkai negal\u0117jo ai\u0161kiai pasakyti, kod\u0117l \u0161i tradicija taip staiga i\u0161nyko, ta\u010diau naujos DNR analiz\u0117s pradeda pateikti atsakymus.<\/p>\n
Genetiniai tyrimai, atlikti su \u017emoni\u0173 palaikais i\u0161 neolito laik\u0173 vietov\u0117s netoli Pary\u017eiaus, parod\u0117, kad ma\u017edaug prie\u0161 5000 met\u0173 Vakar\u0173 Europoje \u012fvyko staigus populiacijos \u017elugimas. Mokslininkai i\u0161tyr\u0117 132 asmen\u0173 genetin\u0119 med\u017eiag\u0105, rast\u0105 viename megalitiniame kape, ir aptiko netik\u0117t\u0105 vaizd\u0105: palaikai priklauso dviem visi\u0161kai skirtingoms populiacijoms, kurias skiria akivaizdi laiko spraga.<\/p>\n
Pirmoji bendruomen\u0117, gyvenusi dar iki 3000 m. pr. Kr., buvo geneti\u0161kai \u012fvairi ir atspind\u0117jo vietinius neolito \u017eemdirbius. V\u0117liau sek\u0117 laikotarpis, kai kapas nustojo b\u016bti naudojamas \u2013 pertrauka gal\u0117jo trukti apie 200 met\u0173. Po \u0161ios pauz\u0117s regione pasirod\u0117 nauja gyventoj\u0173 grup\u0117, tur\u0117jusi visi\u0161kai kitoki\u0105 genetin\u0119 kilm\u0119 \u2013 didel\u0117 dalis j\u0173 prot\u0117vi\u0173 siejami su Pir\u0117n\u0173 pusiasaliu.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai ne vien paprastas kult\u016brini\u0173 papro\u010di\u0173 pasikeitimas \u2013 grei\u010diau didelio masto gyventoj\u0173 pasikeitimas po dramati\u0161ko demografinio nuosmukio. Kas gal\u0117jo lemti tok\u012f staig\u0173 bendruomeni\u0173 i\u0161nykim\u0105? Vis daugiau duomen\u0173 rodo, kad veik\u0117 keli veiksniai, ta\u010diau ypatingas d\u0117mesys krypsta \u012f ligas.<\/p>\n
Analizuotuose palaikuose aptikta patogen\u0173 p\u0117dsak\u0173, \u012fskaitant bakterij\u0105 Yersinia pestis<\/i>, siejam\u0105 su maru. Tai leid\u017eia manyti, kad epidemijos gal\u0117jo tapti vienu svarbiausi\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010diaus kritimo varikli\u0173.<\/p>\n
Tuo pat metu archeologiniai duomenys rodo, kad buvo apleid\u017eiamos gyvenviet\u0117s, o anks\u010diau dirbtuose \u017eem\u0117s plotuose v\u0117l plito mi\u0161kai. Tokie poky\u010diai b\u016bdingi staigiam populiacijos suma\u017e\u0117jimui: \u017emoni\u0173 ma\u017e\u0117jant, laukai nebedirbami, o gamta greitai susigr\u0105\u017eina erdv\u0119. Neatmetama ir klimato poky\u010di\u0173 \u012ftaka, gal\u0117jusi pabloginti gyvenimo bei maisto gamybos s\u0105lygas, ta\u010diau vis daugiau \u012frodym\u0173 leid\u017eia \u012ftarti, kad pagrindinis kriz\u0117s impulsas buvo b\u016btent ligos.<\/p>\n
Megalitini\u0173 kap\u0173 statybos nykimas, pana\u0161u, tiesiogiai susij\u0119s su \u0161iuo demografiniu sukr\u0117timu. Tokios monumentalios konstrukcijos reikalavo bendradarbiavimo, organizuotumo ir socialinio stabilumo. Kai vietin\u0117s populiacijos \u0117m\u0117 trauktis ar i\u0161nykti, \u017elugo ir socialin\u0117 sistema, leidusi \u012fgyvendinti tokius didelius statybos projektus.<\/p>\n
Tyrimai leid\u017eia manyti, kad gyventoj\u0173 skai\u010diaus kritimas buvo pla\u010diai paplit\u0119s rei\u0161kinys, ap\u0117m\u0119s nema\u017e\u0105 \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Europos dal\u012f. Tai paai\u0161kina, kod\u0117l megalit\u0173 statyba daugelyje region\u0173 nutr\u016bko beveik tuo pa\u010diu metu. Kitaip tariant, tai veikiausiai buvo ne lokalus sutrikimas, o \u017eemyninio masto l\u016b\u017eis.<\/p>\n
Po demografin\u0117s tu\u0161tumos \u012f Europ\u0105 prad\u0117jo keltis naujos \u017emoni\u0173 grup\u0117s. Pranc\u016bzijos atveju tyrimai rodo migracijas i\u0161 piet\u0173, ypa\u010d i\u0161 dabartin\u0117s Ispanijos teritorij\u0173. Atvyk\u0117liai ne tik apgyvendino apleistas vietoves, bet ir atsine\u0161\u0117 kitokius kult\u016brinius bei socialinius modelius. \u0160ie procesai prisid\u0117jo prie neolito pabaigos ir per\u0117jimo \u012f metal\u0173 epoch\u0105, o v\u0117lesniais \u0161imtme\u010diais \u012fvairiose Europos dalyse \u0117m\u0117 ry\u0161k\u0117ti naujos kult\u016bros, technologijos ir visuomen\u0117s organizavimo formos.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eUniversity of Gothenburg\u201c, \u201eNature Ecology&Evolution\u201c.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Daugiau nei t\u016bkstant\u012f met\u0173 monumental\u016bs akmeniniai kapai \u2013 megalitai \u2013 buvo vienas ry\u0161kiausi\u0173 neolito Europos kra\u0161tovaizd\u017eio bruo\u017e\u0173. Jie buvo statomi ma\u017edaug 4300\u20133100 m. pr. Kr. ir da\u017eniausiai tarnavo kaip bendruomenin\u0117s laidojimo vietos, neretai skirtos i\u0161tisoms bendruomen\u0117ms. Ta\u010diau IV t\u016bkstantme\u010dio pr. Kr. pabaigoje j\u0173 statyba did\u017eiul\u0117je teritorijoje \u2013 nuo dabartin\u0117s Pranc\u016bzijos iki Skandinavijos \u2013 beveik visi\u0161kai […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5430,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5429","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5429","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5429"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5429\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5430"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5429"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5429"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5429"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5429"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}