Tirdami tolimas planetas astronomai da\u017eniausiai regi ne pat\u012f pasaul\u012f, o jo p\u0117dsakus: spektro linijas, menkus \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161viesos pritemimus ir chemini\u0173 element\u0173 \u201epara\u0161us\u201c, i\u0161sibars\u010diusius skirtinguose bangos ilgiuose. Tod\u0117l ypa\u010d reik\u0161mingi tie atvejai, kai i\u0161 toki\u0173 menk\u0173 u\u017euomin\u0173 pavyksta i\u0161traukti i\u0161vad\u0105, svarbi\u0105 visam planet\u0173 formavimosi supratimui.<\/p>\n
B\u016btent taip nutiko tiriant egzoplanet\u0105 WASP-189b, esan\u010di\u0105 ma\u017edaug u\u017e 320 \u0161viesme\u010di\u0173. \u0160is objektas pad\u0117jo patvirtinti vien\u0105 esmini\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s planetologijos prielaid\u0173: planetos ir jos \u017evaig\u017ed\u0117s chemin\u0117 sud\u0117tis n\u0117ra atsitiktinis sutapimas, o bendros kilm\u0117s i\u0161 tos pa\u010dios kosmin\u0117s med\u017eiagos p\u0117dsakas.<\/p>\n
Jei patikimai galima spr\u0119sti, i\u0161 ko sudarytos planetos, vien remiantis j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 chemija, mokslininkai \u012fgyja savoti\u0161k\u0105 \u201etrump\u0105j\u012f kod\u0105\u201c svetimoms planet\u0173 sistemoms perprasti. Tai rei\u0161kia ma\u017eiau sp\u0117lioni\u0173 ir daugiau tvirt\u0173 \u017eini\u0173 apie tai, kaip formuojasi pasauliai, skriejantys apie kitas saules. Paradoksalu, kad \u0161ios istorijos pagrindiniu veik\u0117ju tapo ne rami, \u012f \u017dem\u0119 pana\u0161i uolin\u0117 planeta, o pragari\u0161kai kar\u0161tas duj\u0173 mil\u017einas.<\/p>\n
WASP-189b priskiriama vadinam\u0173j\u0173 itin kar\u0161t\u0173 jupiteri\u0173 klasei. Tai mil\u017eini\u0161ka dujin\u0117 planeta, skriejanti itin arti savo \u017evaig\u017ed\u0117s ir apskriejanti j\u0105 ma\u017edaug per 2,7 dienos. Jos pusiausvyros temperat\u016bra vir\u0161ija 3300 K, tod\u0117l s\u0105lygos tokios ekstremalios, kad med\u017eiagos, kurios uolin\u0117se planetose sudaro plut\u0105 ir kalnus, WASP-189b atmosferoje egzistuoja duj\u0173 pavidalu. D\u0117l to \u0161is objektas tapo idealia nat\u016bralia laboratorija: magn\u012f, silic\u012f ir gele\u017e\u012f, kurie \u012fprastai b\u016bt\u0173 \u201epasl\u0117pti\u201c uolienose, \u010dia galima aptikti spektroskopi\u0161kai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai panaudojo spektrograf\u0105 IGRINS, sumontuot\u0105 ant \u201eGemini South\u201c teleskopo \u010cil\u0117je, ir planetos atmosferoje vienu metu u\u017efiksavo magnio bei silicio signalus. Tai buvo esminis \u017eingsnis, nes tik turint abu elementus galima palyginti Mg\/Si santyk\u012f egzoplanetos atmosferoje su tuo pa\u010diu santykiu jos \u017evaig\u017ed\u0117je. Rezultatas buvo itin ai\u0161kus: proporcijos sutapo su \u017evaig\u017ed\u0117s reik\u0161m\u0117mis.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 astronomai dar\u0117 prielaid\u0105, kad planetos ir \u017evaig\u017ed\u0117s formuojasi i\u0161 tos pa\u010dios duj\u0173 ir dulki\u0173 sankaupos, tod\u0117l tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti t\u0105 pat\u012f chemin\u012f \u201epara\u0161\u0105\u201c. Ta\u010diau u\u017e Saul\u0117s sistemos rib\u0173 tai da\u017eniau buvo eleganti\u0161ka hipotez\u0117 nei tiesiogiai patvirtintas faktas. \u0160iuo atveju pirm\u0105 kart\u0105 pavyko tai parodyti steb\u0117jimais.<\/p>\n
I\u0161 pirmo \u017evilgsnio kyla klausimas: jei \u017evaig\u017ed\u0117 ir planetos gimsta kartu, kod\u0117l tai apskritai reik\u0117jo \u012frodin\u0117ti? Atsakymas paprastas ir labai \u201eastronomi\u0161kas\u201c: kosmose sunku atlikti tiesioginius eksperimentus. Planetos yra ma\u017eos, tamsios ir sk\u0119sta savo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u0161viesoje, tod\u0117l j\u0173 chemin\u0117 sud\u0117tis da\u017eniausiai nustatoma netiesiogiai, pagal itin subtilius \u0161viesos poky\u010dius.<\/p>\n
Be to, uolin\u0117se planetose \u2013 b\u016btent tokiose, kurios ypa\u010d domina d\u0117l geologijos ir galimo tinkamumo gyvybei \u2013 uolienas formuojantys elementai, tokie kaip magnis ir silicis, paprastai b\u016bna suri\u0161ti mineraluose ir \u012f atmosfer\u0105 nepatenka. Itin kar\u0161ti jupiteriai \u0161iuo po\u017ei\u016briu i\u0161skirtiniai, bet b\u016btent tod\u0117l kartais tampa ne\u012fkainojamu \u201espar\u010diuoju keliu\u201c: jie leid\u017eia tiesiogiai pa\u017evelgti \u012f chemij\u0105, kuri kituose pasauliuose b\u016bt\u0173 pasl\u0117pta giliai po pavir\u0161iumi.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad WASP-189b atveju pavyko ne tik patvirtinti Mg\/Si santykio atitikim\u0105, bet ir i\u0161analizuoti platesn\u012f med\u017eiag\u0173 rinkin\u012f, \u012fskaitant gele\u017e\u012f, vanden\u012f, anglies monoksid\u0105 bei hidroksilo radikal\u0105. Tai padeda geriau suprasti, kaip planetos atmosfera elgiasi ekstremaliomis s\u0105lygomis ir kurios chemin\u0117s savyb\u0117s i\u0161 ties\u0173 atspindi formavimosi aplinkybes, o kurios v\u0117liau pakito d\u0117l did\u017eiulio kar\u0161\u010dio ar atmosferos proces\u0173.<\/p>\n
Svarbiausia \u0161io darbo reik\u0161m\u0117 per\u017eengia vienos egzoplanetos ribas. Jei \u017evaig\u017ed\u0117s chemin\u0117 sud\u0117tis patikimai atspindi jos planetas sudaran\u010di\u0173 element\u0173 proporcijas, astronomai gali kur kas tiksliau prognozuoti, koki\u0105 sandar\u0105 ir vidin\u0119 strukt\u016br\u0105 turi tolimi pasauliai. Magnio, silicio ir gele\u017eies santykiai lemia mantijos mineralogij\u0105, plutos sandar\u0105, o netiesiogiai \u2013 \u0161ilumos kaupim\u0105, geologinio aktyvumo i\u0161likim\u0105 ir magnetinio lauko formavim\u0105si.<\/p>\n
Tai svarbu ir astrobiologijai, nors \u0161ioje vietoje b\u016btina i\u0161laikyti blaivum\u0105. Tyrimas nesako, kad WASP-189b gal\u0117t\u0173 b\u016bti tinkama gyvybei \u2013 ji tokia n\u0117ra. Ta\u010diau jis suteikia geresn\u012f \u012frank\u012f vertinti kitas sistemas, \u012fskaitant tas, kuriose yra uolini\u0173 planet\u0173. \u017dinant \u017evaig\u017ed\u0117s sud\u0117t\u012f, galima prasmingiau spr\u0119sti, ar jos planetos turi \u201estatybini\u0173 med\u017eiag\u0173\u201c, reikaling\u0173 vidinei sandarai, tektonikai ar ilgalaikei magnetinei apsaugai.<\/p>\n
Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia, kad \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 katalogai gali tapti dar vertingesni: j\u0173 chemin\u0117 sud\u0117tis neb\u0117ra vien \u012fdomi detal\u0117, o pagrindas kurti ambicingesnius planet\u0173 sandaros modelius. Tai ypa\u010d aktualu dabar, kai egzoplanet\u0173 tyrimai pereina \u012f etap\u0105, kuriame vis svarbesn\u0117 tampa detali chemija, o ne vien atrast\u0173 pasauli\u0173 skai\u010diavimas.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eSci Tech Daily\u201c; \u201earXiv\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tirdami tolimas planetas astronomai da\u017eniausiai regi ne pat\u012f pasaul\u012f, o jo p\u0117dsakus: spektro linijas, menkus \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161viesos pritemimus ir chemini\u0173 element\u0173 \u201epara\u0161us\u201c, i\u0161sibars\u010diusius skirtinguose bangos ilgiuose. Tod\u0117l ypa\u010d reik\u0161mingi tie atvejai, kai i\u0161 toki\u0173 menk\u0173 u\u017euomin\u0173 pavyksta i\u0161traukti i\u0161vad\u0105, svarbi\u0105 visam planet\u0173 formavimosi supratimui. B\u016btent taip nutiko tiriant egzoplanet\u0105 WASP-189b, esan\u010di\u0105 ma\u017edaug u\u017e 320 \u0161viesme\u010di\u0173. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5438,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5437","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5437","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5437"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5437\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5438"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5437"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5437"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5437"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5437"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}