Invaziniai augalai Lietuvoje ir visoje Europos S\u0105jungoje vis da\u017eniau laikomi ne tik gamtosaugos, bet ir infrastrukt\u016bros problema. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 liaudyje da\u017enai atpa\u017e\u012fstamas pagal didelius plunksni\u0161kus lapus ir itin spart\u0173 augim\u0105 bo\u017eod\u017eius gruczolowaty (Ailanthus altissima), vadinamas dievmed\u017eiu.<\/p>\n
\u0160is medis kil\u0119s i\u0161 Ryt\u0173 Azijos, ta\u010diau Europoje i\u0161plito kaip dekoratyvinis augalas ir ilgainiui \u201epab\u0117go\u201c i\u0161 \u017eeldyn\u0173. Dabar jis s\u0117kmingai \u012fsitvirtina pakel\u0117se, apleistose teritorijose, gele\u017einkeli\u0173 pylimuose, miestuose ir pramonin\u0117se zonose, kur greitai u\u017eima erdves.<\/p>\n
Dievmedis da\u017enai supainiojamas su rie\u0161utmed\u017eiu ar \u017eagreniu, ta\u010diau atpa\u017einim\u0105 palengvina specifinis kvapas. Patrinus lap\u0105 ar nulau\u017eus jaun\u0105 \u016bgl\u012f, juntamas aitrus, daugeliui nemalonus kvapas.<\/p>\n
Medis gali u\u017eaugti iki ma\u017edaug 30 metr\u0173, o palankiomis s\u0105lygomis jauni augalai per sezon\u0105 paauga labai spar\u010diai. Dar didesn\u0117 b\u0117da \u2013 gaus\u016bs \u0161akn\u0173 at\u017ealynai, kurie gali pasirodyti toliau nuo pagrindinio kamieno.<\/p>\n
\u0160is invazinis medis plinta agresyviai ir gali stelbti vietines r\u016b\u0161is ne tik u\u017ego\u017edamas \u0161vies\u0105. Mokslin\u0117je literat\u016broje apra\u0161omas jo alelopatinis poveikis, kai i\u0161skiriamos med\u017eiagos slopina kit\u0173 augal\u0173 dygim\u0105 ir augim\u0105.<\/p>\n
Praktikoje gyventojai da\u017enai skund\u017eiasi ir \u017eala aplinkai bei turtui: galingas \u0161aknynas, ypa\u010d augant arti statini\u0173, gali kelti problem\u0173 dangoms, atramin\u0117ms konstrukcijoms ar pamat\u0173 zonai. D\u0117l to delsimas da\u017enai rei\u0161kia, kad v\u0117liau prireiks daugiau darbo ir i\u0161laid\u0173.<\/p>\n
ES lygmeniu invazin\u0117ms svetim\u017eem\u0117ms r\u016b\u0161ims taikomas grie\u017etas reguliavimas, o \u012f S\u0105jungai susir\u016bpinim\u0105 kelian\u010di\u0173 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012ftraukti augalai paprastai turi b\u016bti valdomi taip, kad neplist\u0173. D\u0117l to praktikoje j\u0173 \u0161alinimas daugeliu atvej\u0173 vertinamas palankiau nei vietini\u0173 med\u017ei\u0173 kirtimas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto konkre\u010dios proced\u016bros priklauso nuo vietos taisykli\u0173, sklypo statuso ir aplinkybi\u0173, tod\u0117l prie\u0161 darbus verta pasitikrinti savivaldyb\u0117je, ar teritorijai netaikomi papildomi apribojimai. Svarbu ir tai, kad leidimo kirsti nebuvimas nerei\u0161kia teis\u0117s augal\u0105 platinti, dauginti ar prekiauti.<\/p>\n
Vien nupjauti kamien\u0105 da\u017enai nepakanka, nes dievmedis link\u0119s at\u017eelti i\u0161 \u0161akn\u0173 ir kelis sezonus \u201egr\u012f\u017eti\u201c naujais \u016bgliais. Patikimiausias kelias paprastai yra kuo didesn\u0117s \u0161akn\u0173 sistemos dalies pa\u0161alinimas, ypa\u010d kai augalas dar jaunas.<\/p>\n
Jei medis jau suaug\u0119s, teritorij\u0105 b\u016btina reguliariai ap\u017ei\u016br\u0117ti ir nedelsiant \u0161alinti at\u017ealas, kol jos nesp\u0117jo sustipr\u0117ti. Kai kuriais atvejais taikomi ir special\u016bs metodai, skirti at\u017e\u0117limui slopinti, ta\u010diau priemones b\u016btina naudoti tik pagal instrukcijas ir \u012fvertinus rizik\u0105 aplinkiniams augalams bei vandeniui.<\/p>\n
Aplinkosaugininkai pabr\u0117\u017eia paprast\u0105 princip\u0105: kuo anks\u010diau sureaguojama, tuo ma\u017eiau \u017ealos ir darbo. Palikta viena \u201enekalta\u201c at\u017eala po keli\u0173 met\u0173 gali virsti nuolatiniu \u017eidiniu, kur\u012f i\u0161naikinti tampa sud\u0117tinga.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Invazinis dievmedis plinta agresyviai, stelbia vietines r\u016b\u0161is ir gali kelti b\u0117d\u0173 prie pastat\u0173 \u2013 ai\u0161kiname, kaip j\u012f atpa\u017einti ir \u0161alinti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54374,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[39005,780,41966,8490,2458,443,1889],"miestas":[],"class_list":["post-54373","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-ailanthus-altissima","tag-aplinkos-apsauga","tag-dievmedis","tag-invaziniai-augalai","tag-medziu-kirtimas","tag-savivaldybes","tag-sodininkyste"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54373"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54373\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54373"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}