Karelijos regione, istori\u0161kai priklausiusiame Karelijos s\u0105smaukai, archeologai aptiko ma\u017edaug 800 met\u0173 senumo kario kap\u0105. XIII am\u017eiumi datuojamas laidojimas, sprend\u017eiant i\u0161 aplinkybi\u0173 ir radini\u0173, priklaus\u0117 auk\u0161t\u0105 status\u0105 tur\u0117jusiam \u017emogui. Vis d\u0117lto did\u017eiausi\u0105 tyr\u0117j\u0173 susidom\u0117jim\u0105 suk\u0117l\u0117 ne ginklai ar monetos, o nedidelis artefaktas.<\/p>\n
XIII am\u017eius \u0161iame kra\u0161te buvo intensyvi\u0173 politini\u0173 ir religini\u0173 permain\u0173 laikotarpis. Kape palaidotas karys, tik\u0117tina, priklaus\u0117 vietos elitui. Tai rodo ir pats laidojimo pob\u016bdis, ir gausus \u012fkapi\u0173 rinkinys: archeologai rado kard\u0105, pentinus, sidabrini\u0173 monet\u0173, taip pat papuo\u0161al\u0173 bei metalini\u0173 apkal\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau svarbiausiu radiniu tapo ant mirusiojo kr\u016btin\u0117s aptiktas nedidelis bronzinis pektorinis kry\u017eius. Mokslinink\u0173 teigimu, tai nebuvo po drabu\u017eiais pasl\u0117ptas simbolis \u2013 grei\u010diausiai jis buvo ne\u0161iojamas i\u0161or\u0117je, demonstratyviai. XIII am\u017eiaus realijose toks pasirinkimas tur\u0117jo ne vien religin\u0119, bet ir politin\u0119 bei tapatybin\u0119 reik\u0161m\u0119. Karelijos christianizacija oficialiai prad\u0117ta 1227 metais, o naujai pakrik\u0161tyti elito atstovai neretai pabr\u0117\u017edavo savo priklausym\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kajam pasauliui matomais tik\u0117jimo \u017eenklais.<\/p>\n
B\u016btent \u0161is kry\u017eius leid\u017eia radin\u012f laikyti i\u0161skirtiniu Ryt\u0173 Europos mastu. Jo forma ir stilius neturi tiesiogini\u0173 atitikmen\u0173 nei Rusijoje, nei gretimuose regionuose. Artimiausi\u0173 analogij\u0173 rasta Gotlande, kuris viduram\u017eiais buvo vienas svarbiausi\u0173 Baltijos j\u016bros prekybos centr\u0173. Tai leid\u017eia manyti, kad Karelij\u0105 su skandinavi\u0161kuoju pasauliu siejo tiesioginiai arba netiesioginiai ry\u0161iai.<\/p>\n
Radiniui svarbos suteikia ir platesnis kult\u016brinis kontekstas. Karelia, esanti tarp Suomijos \u012flankos ir Ladogos e\u017eero, nuo seno buvo erdv\u0117, kur susikirto slav\u0173, finougr\u0173 ir skandinav\u0173 tradicijos bei \u012ftakos. Aptiktas kapas patvirtina, kad \u0161io regiono elitas nebuvo izoliuotas \u2013 prie\u0161ingai, jis aktyviai dalyvavo kontakt\u0173 tinkluose, ap\u0117musiuose reik\u0161ming\u0105 \u0160iaur\u0117s Europos dal\u012f.<\/p>\n
Archeologai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad pats laidojimas i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 to meto kap\u0173. Tiek \u012fkapi\u0173 gausa, tiek unikalaus kry\u017eiaus buvimas rodo ypating\u0105 palaidotojo status\u0105. Neatmetama, kad tai gal\u0117jo b\u016bti vietos lyderio vaidmen\u012f atlik\u0119s karys arba su Naugardo Rusios vald\u017eios centrais susijusios kariaunos narys. \u0160iame kontekste kry\u017eius gal\u0117jo b\u016bti ne tik religinis amuletas, bet ir priklausymo tam tikram kult\u016briniam bei politiniam ratui simbolis.<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eKana\u0142 47\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Karelijos regione, istori\u0161kai priklausiusiame Karelijos s\u0105smaukai, archeologai aptiko ma\u017edaug 800 met\u0173 senumo kario kap\u0105. XIII am\u017eiumi datuojamas laidojimas, sprend\u017eiant i\u0161 aplinkybi\u0173 ir radini\u0173, priklaus\u0117 auk\u0161t\u0105 status\u0105 tur\u0117jusiam \u017emogui. Vis d\u0117lto did\u017eiausi\u0105 tyr\u0117j\u0173 susidom\u0117jim\u0105 suk\u0117l\u0117 ne ginklai ar monetos, o nedidelis artefaktas. XIII am\u017eius \u0161iame kra\u0161te buvo intensyvi\u0173 politini\u0173 ir religini\u0173 permain\u0173 laikotarpis. Kape palaidotas karys, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5440,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5439","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5439","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5439"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5439\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5440"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5439"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5439"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5439"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5439"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}