1964 metais Aliask\u0105 supurt\u0119s 9,2 balo \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas buvo toks galingas, kad kai kur pak\u0117l\u0117 pakrant\u0119 ir j\u016bros dugn\u0105 keliais metrais. Dalis vietovi\u0173 per trump\u0105 laik\u0105 tapo sausuma, o atskiruose ruo\u017euose pakilimas siek\u0117 net apie 11 metr\u0173.<\/p>\n
Geolog\u0173 vertinimu, prie Montague salos vietomis fiksuotas ma\u017edaug 3,7\u20134,3 metro dugno pakilimas. Tai rei\u0161k\u0117, kad s\u016brus vanduo, dar visai neseniai buv\u0119s vandenyno dalimi, jau kit\u0105 ryt\u0105 atsid\u016br\u0117 auk\u0161\u010diau potvynio linijos.<\/p>\n
\u0160ie nauji vandens telkiniai ilgainiui \u0117m\u0117 g\u0117lintis nuo lietaus ir tirpsmo vandens, tod\u0117l susiformavo tvenkiniai, labiau pana\u0161\u016bs \u012f g\u0117lavandenes buveines. \u012e dal\u012f j\u0173 pateko ir \u017euvys, kurios staiga atsid\u016br\u0117 visai kitokiomis s\u0105lygomis nei atviroje j\u016broje.<\/p>\n
Kaip kito \u017euvys naujuose tvenkiniuose<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 trydygl\u0117s dygl\u0117s, nedidel\u0117s \u017euvys, paplitusios \u0161iauriniuose vandenyse ir \u017einomos d\u0117l \u0161onini\u0173 kaulini\u0173 plok\u0161teli\u0173. Naujuose tvenkiniuose suma\u017e\u0117jo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173, neliko druskingumo, o \u017eiem\u0105 vandens pavir\u0161i\u0173 ilgam padengdavo ledas.<\/p>\n
Pra\u0117jus ma\u017edaug 50 met\u0173 po dreb\u0117jimo, mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Emily Lescak, nuvyko \u012f sunkiai pasiekiamas salas patikrinti, kas nutiko \u0161ioms populiacijoms. Buvo surinkta daugiau kaip 1 000 individ\u0173 m\u0117gini\u0173 ir palyginti daugiau nei 130 000 DNR skirtum\u0173.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad tvenkiniuose gyvenan\u010dios \u017euvys i\u0161 ties\u0173 kilo i\u0161 vietini\u0173 j\u016brini\u0173 dygli\u0173, ta\u010diau per palyginti trump\u0105 laik\u0105 smarkiai nutolo nuo prot\u0117vi\u0173. Mokslininkai teig\u0117, kad j\u0173 poky\u010di\u0173 mastas priart\u0117jo prie skirtum\u0173, kuriuos g\u0117lavanden\u0117s populiacijos sukaup\u0117 per t\u016bkstan\u010dius met\u0173 po ledyn\u0173 atsitraukimo.<\/p>\n
Genai ir aplinka: kod\u0117l poky\u010diai tokie greiti<\/p>\n
Tyrimuose apra\u0161yta, kad pasikeit\u0117 \u017euv\u0173 k\u016bno forma, aki\u0173 dydis, spalva, kaul\u0173 proporcijos ir apsauginis \u0161arvas. Ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117jo \u0161onini\u0173 plok\u0161teli\u0173 ma\u017e\u0117jimas, siejamas su vienu genu, da\u017enai minim\u0173 \u0161ios r\u016b\u0161ies evoliucijos tyrimuose.<\/p>\n
Mokslininkai ai\u0161kino, kad kai kuriais atvejais poky\u010dius lemia ne paties geno \u201eperra\u0161ymas\u201c, o nedidel\u0117s reguliacin\u0117s DNR dalies kaita. Tokie genetiniai \u201ejungikliai\u201c nurodo, kur ir kada genas turi b\u016bti aktyvus, tod\u0117l prisitaikymas gali vykti grei\u010diau, nei b\u016bt\u0173 tik\u0117tasi vien i\u0161 atsitiktini\u0173 mutacij\u0173 kaupimosi.<\/p>\n
Pa\u017eymima, kad variantai, susij\u0119 su ma\u017eesniu plok\u0161teli\u0173 skai\u010diumi, j\u016brin\u0117se populiacijose egzistuoja retai, ta\u010diau tam tikromis s\u0105lygomis jie gali tapti prana\u0161umu. Kai aplinka staiga pasikei\u010dia, atranka gali spar\u010diai \u201ei\u0161kelti\u201c jau egzistuojan\u010dius genetinius variantus.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161i istorija svarbi \u0161iandien<\/p>\n
Aliaskos pavyzdys tapo viena ai\u0161kiausi\u0173 realaus laiko evoliucijos iliustracij\u0173, kai geologinis \u012fvykis sukuria naujas buveines ir per kelias de\u0161imtis met\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117ja ap\u010diuopiami biologiniai poky\u010diai. Tokie atvejai leid\u017eia geriau suprasti, kaip r\u016b\u0161ys prisitaiko prie staigi\u0173 aplinkos l\u016b\u017ei\u0173.<\/p>\n
Mokslininkams tai taip pat svarbu prognozuojant biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s reakcijas \u012f \u0161iandieninius poky\u010dius, kai buveines kei\u010dia ne tik gamtiniai kataklizmai, bet ir \u017emogaus veikla. Kuo tiksliau suprantami genetiniai mechanizmai, tuo geriau galima vertinti, kurios populiacijos turi daugiau galimybi\u0173 prisitaikyti, o kurioms gresia nykimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1964 metais Aliask\u0105 supurt\u0119s 9,2 balo dreb\u0117jimas suk\u016br\u0117 naujus tvenkinius, o mokslininkai nustat\u0117, kad per 50 met\u0173 \u017euvys smarkiai pakito geneti\u0161kai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3954,101,3211,2239,42023,18179,4716],"miestas":[],"class_list":["post-54484","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-aliaska","tag-ekologija","tag-evoliucija","tag-genetika","tag-trisdygle-dygle","tag-usgs","tag-zemes-drebejimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54484","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54484"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54484\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54484"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54484"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54484"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54484"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}