Mokslininkai vis rim\u010diau svarsto, kad \u017dem\u0117s gelm\u0117se gali b\u016bti sukaupta did\u017eiul\u0117 vandens \u201eatsarga\u201c \u2013 ne kaip skystas vanduo, o kaip vandenilis ir hidroksilo grup\u0117s, \u012fstrigusios mineral\u0173 strukt\u016broje. Naujausi eksperimentai rodo, kad toks vanduo gal\u0117t\u0173 slyp\u0117ti net prie mantijos ir i\u0161orinio branduolio ribos.<\/p>\n
Tai reik\u0161t\u0173, kad \u017dem\u0117s vandens apytaka gali b\u016bti gerokai gilesn\u0117, nei ilg\u0105 laik\u0105 manyta. Tokios \u012f\u017evalgos svarbios ai\u0161kinantis ne tik planetos istorij\u0105, bet ir procesus, kurie lemia plok\u0161\u010di\u0173 tektonik\u0105 bei ilgalaik\u012f klimato stabilum\u0105.<\/p>\n
Apatin\u0117 mantija driekiasi ma\u017edaug nuo 660 iki 2 900 kilometr\u0173 gylio, ir tradici\u0161kai laikyta gana \u201esausa\u201c, nes joje vyrauja mineralai, kurie neva sunkiai kaupia vanden\u012f. Ta\u010diau geofizikiniai matavimai prie mantijos ir branduolio ribos fiksuoja vadinam\u0105sias itin ma\u017eo grei\u010dio zonas, kurios iki \u0161iol kelia daug klausim\u0173.<\/p>\n
Nauji tyrimai si\u016blo hipotez\u0119, kad dalis \u0161i\u0173 keist\u0173 strukt\u016br\u0173 gali b\u016bti susijusios su vandeningais, itin tankiais junginiais. Jei taip, vanduo gelm\u0117se b\u016bt\u0173 \u201eu\u017erakintas\u201c ne ertm\u0117se, o kristalin\u0117je med\u017eiag\u0173 sandaroje.<\/p>\n
Tyr\u0117jai, naudodami lazeriu kaitinamas deimantines spaustuves, atk\u016br\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 sl\u0117g\u012f ir temperat\u016br\u0105, b\u016bdingus giliausiai mantijai. Tokiuose bandymuose identifikuotos dvi anks\u010diau neapra\u0161ytos gele\u017eies okshidroksid\u0173 faz\u0117s, galin\u010dios \u201esuri\u0161ti\u201c vanden\u012f net ekstremaliomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Ypa\u010d reik\u0161minga tai, kad \u0161ie junginiai susiformavo net tada, kai pradini\u0173 med\u017eiag\u0173 vandens kiekis buvo menkas, ma\u017eesnis nei 0,1 proc. Tai sustiprina id\u0117j\u0105, kad net labai ma\u017eos vandenilio priemai\u0161os gali stabilizuoti vandeningus junginius giliai \u017dem\u0117je.<\/p>\n
\u201eSkystas vanduo yra esmin\u0117 \u017dem\u0117s tinkamumo gyvybei s\u0105lyga\u201c, \u2013 komentare apie tyrim\u0105 teig\u0117 geomokslininkas Alfredas Wilsonas.<\/p>\n
Jei tokie mineralai i\u0161 ties\u0173 egzistuoja \u017dem\u0117s viduje, jie gal\u0117jo susiformuoti ankstyvojoje planetos istorijoje, kai v\u0117so ir kristalizavosi vadinamasis bazinis magmos vandenynas. Kadangi \u0161ios faz\u0117s yra tankesn\u0117s u\u017e aplinkines uolienas, jos gal\u0117jo grimzti \u017eemyn ir kauptis ties mantijos ir branduolio riba.<\/p>\n
Vanduo \u0161iuose junginiuose neb\u016btinai likt\u0173 am\u017einai \u201epasl\u0117ptas\u201c. Mantijos cirkuliacijai keliant med\u017eiag\u0105 auk\u0161tyn, sl\u0117gis ma\u017e\u0117t\u0173, mineralai gal\u0117t\u0173 destabilizuotis, o vanduo persiskirstyt\u0173 \u012f kitas mantijos fazes ir dalimi atvej\u0173 gr\u012f\u017et\u0173 \u012f pavir\u0161i\u0173 per mantijos pliumus bei vulkanizm\u0105.<\/p>\n
\u201eAkivaizdu, kad net labai ma\u017ei vandenilio kiekiai pakankami stabilizuoti \u0161iuos stipriai hidratuotus gele\u017eies junginius\u201c, \u2013 sak\u0117 mineral\u0173 fizikas ir kristalografas Leonidas Dubrovinsky.<\/p>\n
Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad laboratoriniai rezultatai dar n\u0117ra tiesioginis \u012frodymas, jog \u0161ios faz\u0117s tikrai paplitusios \u017dem\u0117s gelm\u0117se. Kitas \u017eingsnis b\u016bt\u0173 tiksliau \u012fvertinti, kiek vandens jos gali sukaupti, kaip elgiasi branduolio ir mantijos sand\u016broje ir per kiek laiko toks vanduo realiai gali sugr\u012f\u017eti \u012f vir\u0161utinius sluoksnius.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Geoscience\u201c, o jo i\u0161vados papildo vis gaus\u0117jant\u012f darb\u0173 lauk\u0105, siekiant\u012f paai\u0161kinti, kaip \u017dem\u0117 gavo vanden\u012f ir kod\u0117l j\u012f i\u0161laik\u0117 milijardus met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji eksperimentai rodo, kad vanduo gali b\u016bti \u201eu\u017erakintas\u201c mineraluose net 2 900 km gylyje, prie mantijos ir branduolio ribos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54490,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[42029,41587,19853,36933,22261,32905],"miestas":[],"class_list":["post-54489","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-mineralu-fizika","tag-nature-geoscience","tag-seismologija","tag-vandens-ciklas","tag-zemes-branduolys","tag-zemes-mantija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54489","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54489"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54489\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54490"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54489"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54489"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54489"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54489"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}