{"id":54511,"date":"2026-09-15T13:32:46","date_gmt":"2026-09-15T13:32:46","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/15\/revolut-skaiciuoja-laikant-10-000-euru-banke-europieciai-kasmet-praranda-simtus\/"},"modified":"2026-09-15T13:32:46","modified_gmt":"2026-09-15T13:32:46","slug":"revolut-skaiciuoja-laikant-10-000-euru-banke-europieciai-kasmet-praranda-simtus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/15\/revolut-skaiciuoja-laikant-10-000-euru-banke-europieciai-kasmet-praranda-simtus\/","title":{"rendered":"\u201eRevolut\u201c skai\u010diuoja: laikant 10 000 eur\u0173 banke europie\u010diai kasmet praranda \u0161imtus"},"content":{"rendered":"

\u0160imtai eur\u0173 prarandamos perkamosios galios<\/h2>\n

Europos gyventojai, laikantys santaupas ma\u017eai pal\u016bkan\u0173 duodan\u010diuose ind\u0117liuose, kasmet tyliai praranda dal\u012f perkamosios galios. \u201eRevolut\u201c skelbiamas Europos turto ma\u017e\u0117jimo indeksas rodo, kad vidutini\u0161kai u\u017e kiekvienus 10 000 eur\u0173 banke d\u0117l infliacijos poveikio prarandama apie 294 eurus.<\/p>\n

Tyrimas remiasi 20 007 suaugusi\u0173j\u0173 apklausa 20 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 ir oficialiais duomenimis apie ind\u0117li\u0173 pal\u016bkanas bei infliacij\u0105. Skai\u010diuojama, kad \u0161iose \u0161alyse apie 6,3 trilijono eur\u0173 laikoma likvid\u017eiuose, ma\u017eai u\u017edirban\u010diuose ind\u0117liuose.<\/p>\n

Kai pal\u016bkanos atsilieka nuo infliacijos<\/h2>\n

\u201eRevolut\u201c duomenimis, 12-oje i\u0161 20 analizuot\u0173 rink\u0173 vidutin\u0117s vien\u0173 met\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkanos nepasiveja infliacijos. Visos imties vidurkis siekia 2,76 proc. pal\u016bkan\u0173, kai infliacija sudaro 2,94 proc., tod\u0117l reali gr\u0105\u017ea i\u0161lieka neigiama net ir fiksuojant pinigus ind\u0117liui.<\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad net konservatyviai taupantys gyventojai, formaliai gaudami pal\u016bkanas, realiai u\u017e tuos pa\u010dius pinigus gali nusipirkti ma\u017eiau preki\u0173 ir paslaug\u0173. Toks efektas ypa\u010d juntamas, kai dalis l\u0117\u0161\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 laikoma einamosiose s\u0105skaitose, kurios da\u017enai apskritai nemoka pal\u016bkan\u0173.<\/p>\n

Ne tik infliacija: brangiausia kainuoja neveiklumas<\/h2>\n

Ind\u0117li\u0173 nuvert\u0117jimas n\u0117ra vienintel\u0117 problema: tyrime pabr\u0117\u017eiamas ir alternatyvi\u0173j\u0173 ka\u0161t\u0173 aspektas, kai pinigai neinvestuojami. \u201eRevolut\u201c skai\u010diuoja, kad lyginant su \u201eMSCI Europe\u201c bir\u017eoje prekiaujamo fondo vidutine 10 met\u0173 metine gr\u0105\u017ea, siekusia 9,06 proc., nam\u0173 \u016bkiai per metus vidutini\u0161kai negauna apie 638 eur\u0173 gr\u0105\u017eos nuo kiekvien\u0173 10 000 eur\u0173, jei lieka tik gryn\u0173j\u0173 ar ind\u0117li\u0173 re\u017eime.<\/p>\n

\u0160\u012f skirtum\u0105 pritaikius 6,3 trilijono eur\u0173 sumai, susidaro apie 422 milijard\u0173 eur\u0173 per metus potencialas, kuris, anot tyrimo, nepasiekia Europos \u012fmoni\u0173 kaip investicinis kapitalas. Vis d\u0117lto toks palyginimas i\u0161lieka teorinis, nes investicij\u0173 gr\u0105\u017ea n\u0117ra garantuota, o rink\u0173 svyravimai gali b\u016bti reik\u0161mingi.<\/p>\n

Kod\u0117l gyventojai nesikei\u010dia ir nepradeda investuoti<\/h2>\n

Tyrimas nurodo kelias pagrindines prie\u017eastis, kod\u0117l \u017emon\u0117s lieka prie \u012fprast\u0173 bankini\u0173 sprendim\u0173. Du tre\u010ddaliai apklaust\u0173j\u0173 teigia niekada nekei\u010d\u0119 banko d\u0117l geresni\u0173 pal\u016bkan\u0173: dalis tiesiog pasitiki savo banku, daliai skirtumas atrodo per ma\u017eas, o kiti ne\u017eino, kur ie\u0161koti palankesni\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n

Be to, beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 netiksliai vertina savo gr\u0105\u017e\u0105 \u012fvertinus infliacij\u0105, o dalis gyventoj\u0173 apskritai n\u0117ra \u012fsis\u0105monin\u0119, kad infliacija ma\u017eina gryn\u0173j\u0173 vert\u0119. Prie neveiklumo prisideda ir paslaug\u0173 susiskaidymas: daugiau nei pus\u0117 naudojasi keliomis finansin\u0117mis program\u0117l\u0117mis, o nema\u017ea dalis teigia, kad tai trukdo prad\u0117ti investuoti.<\/p>\n

\u201ePriverstinis \u012ftraukimas nei\u0161sprend\u017eia tikr\u0173j\u0173 neveiklumo prie\u017eas\u010di\u0173: suvokiamos rizikos ir \u017eini\u0173 tr\u016bkumo\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eRevolut\u201c turto ir prekybos padalinio vadovas Rolandas Juteika.<\/p>\n

Jis teig\u0117, kad ma\u017eesn\u0117s \u012f\u0117jimo sumos gali pad\u0117ti \u012fveikti psichologin\u012f barjer\u0105, ta\u010diau svarbu vertinti ir interes\u0173 konflikt\u0105: \u201eRevolut\u201c pati si\u016blo investavimo produktus, tod\u0117l yra suinteresuota, kad daugiau gyventoj\u0173 rinkt\u0173si investavim\u0105 vietoje ind\u0117li\u0173. Bendrov\u0117 taip pat skelbia, kad aktyvi\u0173 ma\u017emenini\u0173 investuotoj\u0173 skai\u010dius jos platformoje Europos S\u0105jungoje augo 56 proc. per metus.<\/p>\n

Ry\u0161k\u016bs skirtumai tarp region\u0173<\/h2>\n

Ap\u017evalgoje i\u0161skiriami trys regioniniai paveikslai. Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje fiksuojami did\u017eiausi skirtumai tarp infliacijos ir ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173, o tarp \u012fvardyt\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 minimos Bulgarija, Slovakija ir Lietuva, kur atotr\u016bkis siekia atitinkamai apie 2,3, 1,7 ir 1,3 procentinio punkto.<\/p>\n

Tuo pat metu b\u016btent \u0161iame regione, anot tyrimo, didesn\u0117 dalis \u017emoni\u0173 yra link\u0119 prad\u0117ti investuoti ma\u017eomis sumomis. Vakar\u0173 ir Piet\u0173 Europoje, prie\u0161ingai, sukaupta daugiau neveiksni\u0173 santaup\u0173, o did\u017eiausios sumos siejamos su Vokietija ir Pranc\u016bzija.<\/p>\n

Europos Komisijos tikslas \u2013 nukreipti santaupas \u012f investicijas<\/h2>\n

Tyrimo i\u0161vados pasirod\u0117 tuo metu, kai Briuselis aktyviai kalba apie b\u016btinyb\u0119 mobilizuoti priva\u010dias santaupas Europos ekonomikos konkurencingumui. Europos Komisijos pirminink\u0117 Ursula von der Leyen yra akcentavusi, kad Europos S\u0105jungoje netr\u016bksta nei technologij\u0173, nei santaup\u0173, ta\u010diau tr\u016bksta geb\u0117jimo spar\u010diai auginti vietos \u012fmones.<\/p>\n

\u201eEuropa turi santaup\u0173, bet, deja, jos guli nenaudojamos\u201c, \u2013 sak\u0117 Ursula von der Leyen.<\/p>\n

Europos Komisija mini apie 10 trilijon\u0173 eur\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 santaup\u0173 bank\u0173 s\u0105skaitose visoje Europos S\u0105jungoje, o \u201eRevolut\u201c skai\u010diavimas apima 6,3 trilijono eur\u0173 likvid\u017ei\u0173 ind\u0117li\u0173 tik 20 tirt\u0173 valstybi\u0173. Skai\u010diai skiriasi d\u0117l apimties ir metodikos, ta\u010diau \u017einut\u0117 ta pati: dalis santaup\u0173, vald\u017eios vertinimu, gal\u0117t\u0173 b\u016bti efektyviau nukreipta \u012f kapitalo rinkas.<\/p>\n

Europos Komisija \u0161\u012f tiksl\u0105 sieja su Santaup\u0173 ir investicij\u0173 s\u0105jungos kryptimi, kuri orientuota \u012f paskatas ir finans\u0173 rink\u0173 infrastrukt\u016bros stiprinim\u0105, o ne \u012f gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 per\u0117mim\u0105. Kartu diskusij\u0105 lydi kritika, kad did\u0117jant bendram investicij\u0173 poreikiui gali stipr\u0117ti politinis spaudimas formuoti gyventoj\u0173 finansinius sprendimus ir perkelti daugiau prie\u017ei\u016bros \u012f ES lygmen\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eRevolut\u201c tyrimas rodo, kad d\u0117l infliacijos ir menk\u0173 pal\u016bkan\u0173 europie\u010diai, laikantys 10 000 eur\u0173 banke, kasmet praranda \u0161imtus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54512,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[667,8218,135,1622,2508,9383,700],"miestas":[],"class_list":["post-54511","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-europos-komisija","tag-indeliai","tag-infliacija","tag-investavimas","tag-revolut","tag-santaupos","tag-ursula-von-der-leyen"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54511","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54511"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54511\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54512"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54511"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54511"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54511"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54511"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}