Seuta ir Melilija yra du Ispanijai priklausantys autonominiai miestai \u0160iaur\u0117s Afrikoje, prie Vidur\u017eemio j\u016bros. J\u0173 statusas nuolat gr\u012f\u017eta \u012f vie\u0161as diskusijas, ypa\u010d kai suintensyv\u0117ja migracijos spaudimas pasienyje ir atsinaujina Maroko politiniai reikalavimai.<\/p>\n
Ispanija pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ios teritorijos n\u0117ra laikinos kolonijos ar protektorato liekanos, o ilg\u0105 laik\u0105 nepertraukiamai administruojama nacionalin\u0117 teritorija. Marokas, savo ruo\u017etu, periodi\u0161kai kelia suvereniteto klausim\u0105, siekdamas \u0161ias teritorijas traktuoti kaip nei\u0161spr\u0119st\u0105 dekolonizacijos problem\u0105.<\/p>\n
Melilija Kastilijos kar\u016bnos sud\u0117tyje atsid\u016br\u0117 1497 metais, kai miest\u0105 per\u0117m\u0117 ispan\u0173 ekspedicija, veikianti tuometini\u0173 valdov\u0173 \u012fgaliojimu. Istoriniuose \u0161altiniuose \u0161is \u017eingsnis da\u017enai ai\u0161kinamas kaip strateginis ir gynybinis, susij\u0119s su s\u0105siaurio kontrole bei pakran\u010di\u0173 apsauga nuo piratavimo.<\/p>\n
Seuta i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo u\u017ekariauta Portugalijos 1415 metais, o 1580 metais, Portugalijai ir Ispanijai laikinai susijungus dinastine unija, miestas per\u0117jo Ispanijos monarchijai. 1640 metais Portugalijai atk\u016brus nepriklausomyb\u0119, Seuta pasirinko likti su Ispanija, o tai v\u0117liau buvo \u012ftvirtinta 1668 met\u0173 Lisabonos sutartimi.<\/p>\n
Da\u017enas argumentas diskusijose yra valstybingumo t\u0119stinumas. Dabartin\u012f Marok\u0105 valdanti Alavit\u0173 dinastija savo valdym\u0105 prad\u0117jo 1666 metais, taigi Melilija Ispanijos vald\u017eioje buvo jau daugiau kaip pusantro \u0161imtme\u010dio iki \u0161ios dinastijos \u012fsitvirtinimo.<\/p>\n
D\u0117l to Ispanijos pozicija remiasi teiginiu, kad \u0161ie miestai nebuvo perimti i\u0161 Maroko valstyb\u0117s tokia forma, koki\u0105 j\u0105 suprantame \u0161iandien. Vis d\u0117lto tai neeliminuoja \u0161iuolaikini\u0173 politini\u0173 pretenzij\u0173, kurios da\u017eniau siejamos su geopolitika, sien\u0173 kontrole ir migracijos mar\u0161rutais.<\/p>\n
Istorikai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad didel\u0117 dabartin\u0117s Seutos ir Melilijos urbanistin\u0117s teritorijos dalis susiformavo XIX am\u017eiuje ir XX am\u017eiaus prad\u017eioje. Tai sutapo su Europos valstybi\u0173 pl\u0117tra Afrikoje ir laikotarpiu, kai Ispanija tur\u0117jo protektorat\u0105 dalyje Maroko teritorijos 1912\u20131956 metais.<\/p>\n
Ta\u010diau esminis skirtumas, kur\u012f akcentuoja Ispanija, yra tas, kad Seuta ir Melilija nebuvo protektorato dalis ir j\u0173 suverenitetas, Madrido vertinimu, buvo nustatytas gerokai anks\u010diau. Kitaip tariant, pasienio sutartys keit\u0117 ribas ir miest\u0173 dyd\u012f, bet ne j\u0173 priklausomyb\u0117s princip\u0105.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 argument\u0173, kuriais grind\u017eiama dabartin\u0117 pad\u0117tis, yra Jungtini\u0173 Taut\u0173 praktika. 1975 metais Marokas kreip\u0117si, pra\u0161ydamas Seut\u0105 ir Melilij\u0105 \u012ftraukti \u012f teritorij\u0173, laukian\u010di\u0173 dekolonizacijos, s\u0105ra\u0161\u0105, ta\u010diau toks pra\u0161ymas nebuvo patenkintas.<\/p>\n
Iki \u0161iol Jungtin\u0117s Tautos \u0161i\u0173 miest\u0173 nepriskiria kolonijoms ir ne\u012ftraukia \u012f dekolonizacijos darbotvark\u0119. Ispanija taip pat pabr\u0117\u017eia, kad 1995 metais \u012fsigalioj\u0119 autonomijos statutai sustiprino j\u0173 institucin\u012f status\u0105, o miestai yra integruoti \u012f Europos S\u0105jungos teisin\u0119 erdv\u0119 ir turi politin\u012f atstovavim\u0105 Ispanijos parlamente.<\/p>\n
\u201eSeuta ir Melilija n\u0117ra tik Ispanijos, jos yra i\u0161 esm\u0117s ispani\u0161kos ir nelie\u010diamos\u201c, \u2013 sak\u0117 Ispanijos gynybos ministr\u0117 Margarita Robles.<\/p>\n
Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 migracijos epizodai ir diplomatin\u0117s \u012ftampos rodo, kad klausimas grei\u010diausiai ir toliau bus naudojamas kaip derybinis svertas. Vis d\u0117lto tarptautinis teisinis formatas ir JT laikysena kol kas i\u0161 esm\u0117s palank\u016bs Ispanijos pozicijai, tod\u0117l greit\u0173 statuso poky\u010di\u0173 scenarijus laikomas ma\u017eai tik\u0117tinu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Seuta ir Melilija v\u0117l atsid\u016br\u0117 gin\u010d\u0173 centre: primename j\u0173 istorin\u012f keli\u0105 \u012f Ispanij\u0105, JT pozicij\u0105 ir kod\u0117l Marokas nepripa\u017e\u012fsta tokio statuso.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54528,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[42060,1133,6455,3868,33681,674,33672],"miestas":[],"class_list":["post-54527","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-dekolonizacija","tag-ispanija","tag-jungtines-tautos","tag-marokas","tag-melilija","tag-migracija","tag-seuta"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54527","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54527"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54527\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54528"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54527"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54527"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54527"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54527"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}